Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) siūlymą kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos pavadino manipuliatyvia rinkimine priemone.
Liberalų lyderė nemato būtinybės rengti atskirą balsavimą
V. Čmilytė-Nielsen penktadienį, spalio 30 dieną, Žinių radijui sakė mananti, kad referendumu siekiama paskatinti daugiau žmonių ateiti į kitų metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
Pasak jos, koalicijos partneriams nederėtų naudoti patariamojo referendumo kaip rinkėjų pritraukimo priemonės. Liberalų lyderė taip pat pabrėžė, kad referendumo iniciatoriai jiems rūpimus klausimus jau dabar gali kelti Seime, todėl atskiras visuotinis balsavimas nėra būtinas.
Projektu siūloma rinkėjų klausti, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Referendumą numatoma rengti 2027 metų kovo 7 dieną, kartu su savivaldos rinkimais.
Veryga referendumo svarstymą susiejo su biudžetu
V. Čmilytės-Nielsen pareiškimas nuskambėjo kitą dieną po to, kai LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga paskelbė, kad partijos balsavimui dėl kitų metų valstybės biudžeto didelę įtaką turės referendumo projekto sugrąžinimas į Seimo posėdžių salę.
A. Veryga tvirtino neprašantis koalicijos partnerių balsuoti už patį referendumą. Tačiau jis apkaltino pagrindiniu projektą nagrinėjančiu paskirtą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą dirbtinai stabdant svarstymą.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė sakė nustebusi, kad referendumo projekto svarstymas tapo biudžeto palaikymo sąlyga. Vis dėlto ji žadėjo su koalicijos partneriais ieškoti kompromiso.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mindaugas Lingė A. Verygos reikalavimą prilygino šantažui. Jis taip pat teigė, kad toks referendumas galėtų sukurti klaidingą įspūdį, esą jo rezultatas tiesiogiai pakeistų Konstituciją.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Vitalijus Gailius neigė, kad projektas vilkinamas piktybiškai. Pasak jo, komitetas rengiasi svarstymui ir kartu turi atlikti daug kitų darbų.
Patariamasis balsavimas Konstitucijos savaime nepakeistų
Seimo nutarimo projektas dėl referendumo paskelbimo buvo įregistruotas kovo 24 dieną. Tarp jo rengėjų nurodyti parlamentarai Vytautas Sinica, Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė ir dar kelios dešimtys Seimo narių.
Balandžio 9 dieną Seimas projektui pritarė po pateikimo: už balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 35, o šeši susilaikė. Rugsėjo 23 dieną papildomu paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jam pritarė septyniais balsais prieš du, vienam nariui susilaikius. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki spalio 29 dienos projekto dar nebuvo apsvarstęs.
Papildomas komitetas išklausė skirtingas teisininkų pozicijas. Teisingumo ministerijos atstovė nurodė, kad pats patariamojo referendumo surengimas neprieštarautų Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams.
Referendumo iniciatoriai argumentuoja, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o vyro ir moters papildomumas sudaro palankiausią aplinką vaikui augti ir vystytis.
Dabar Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Patariamojo referendumo rezultatas savaime nepakeistų nei Konstitucijos, nei kitų teisės aktų – jis tik parodytų balsavusių piliečių poziciją. Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turėtų dalyvauti daugiau kaip pusė visų rinkėjų. Per 2023 metų savivaldos rinkimus rinkėjų aktyvumas nesiekė 49 procentų.
