JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda palaikė seną Kremliaus reikalavimą visus su Rusijos karo Ukrainoje užbaigimu susijusius klausimus spręsti vienu derybų paketu. Apie tai lapkričio 14 d., remdamasis leidiniu „Politico“J AV pasiuntinys, D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris žurnalistams aiškino, kad siekiama visus klausimus aptarti kartu ir rasti būdą juos išspręsti vienu metu.
Bendras paketas pakeistų laipsniškas derybas
„15min“ perteiktu „Politico“ vertinimu, toks formatas reiškia, kad atsisakoma laipsniško proceso: pradinių paliaubų, sudėtingų klausimų skaidymo į atskiras išsprendžiamas problemas ir pasitikėjimo stiprinimo mažais žingsniais. Visų klausimų susiejimas reikštų, kad pažangos vienoje srityje būtų siekiama kartu su susitarimais dėl kitų ginčų.
Pasak Ukrainos leidinio „Kyiv Post“, šį požiūrį JAV pasiuntiniai J. Kushneris ir Steve’as Witkoffas pristatė po konsultacijų Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje ir susitikimo Kremliuje, Rusijos prezidento būstinėje Maskvoje.
Buvęs JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos pareigūnas Eugene’as Rumeris, dirbęs Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu, teigė, kad Maskva jau seniai siekia įtraukti Vašingtoną į derybas apie viską iš karto. Jo vertinimu, taip dėmesys nukreipiamas nuo pagrindinės problemos – Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Politico“ analizėje, kurią perteikia „15min“, perspėjama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas derybas naudoja laikui vilkinti, neapibrėžtumui kurti ir oponentams išsekinti, tuo pat metu tęsdamas karą. Leidinio vertinimu, siekis viską išspręsti vienu metu gali tapti būdu nepasiekti jokio sprendimo.
Maskva tebereikalauja Ukrainos neutralumo ir teritorijų pripažinimo
Rusijos reikalavimai apima garantijas, kad Ukraina niekada neprisijungs prie NATO ir išliks geopolitiškai neutrali. „Politico“ vertinimu, tokios sąlygos apribotų Ukrainos galimybę savarankiškai spręsti savo ateitį.
Maskva taip pat siekia griežtai apriboti Ukrainos kariuomenės dydį ir jos turimą ginkluotę. Dar vienas reikalavimas – tarptautiniu mastu pripažinti Ukrainos Krymo pusiasalį ir keturis Ukrainos regionus, kuriuos Rusija skelbia savo dalimi, Rusijos teritorija.
Tačiau šaltinyje pabrėžiama, kad JAV ir Rusija negali susitarti savarankiškai: Ukraina turi turėti balsą sprendžiant savo ateitį. Europos lyderiai taip pat jau atmetė Baltųjų rūmų ir Kremliaus bandymus pertvarkyti žemyno saugumo architektūrą.
Derybose sutarta dėl belaisvių apsikeitimo, bet teritoriniai ginčai liko
„Kyiv Post“ duomenimis, lapkričio 10–11 d. Abu Dabyje vykusiose Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose pasiektas preliminarus susitarimas dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo. Teritoriniais klausimais proveržio nepasiekta.
JAV prezidento administracijos – Baltųjų rūmų – spaudos sekretorės pavaduotoja Anna Kelly lapkričio 13 d. teigė, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris pradėjo rengti didžiausią šio karo belaisvių apsikeitimą, pranešė „Kyiv Post“.
Pasak to paties leidinio, po lapkričio 12 d. Maskvoje vykusio maždaug pustrečios valandos susitikimo su V. Putinu S. Witkoffas patvirtino, kad planuojamas naujas daugiašalių derybų etapas. Jame dalyvautų ir Europos atstovai.
