Didėjantis gyventojų pasitraukimas iš antrosios pensijų pakopos, perėjusią prie savanoriško kaupimo modelio 2026 m., kelia rizikų jos egzistavimui ir viešiesiems finansams. Daugiau nei trečdalis dalyvių pirmojo 2026 m. ketvirčio metu pasirinko atsiimti sukauptus pinigus, o tai gerokai viršija Estijos rodiklius. Ši tendencija, ypač tarp jaunų ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų, reiškia, kad ateityje pensijų senatvėje dar labiau priklausys nuo socialinio draudimo sistemos, didindama spaudimą „Sodros“ rezervams ir ilgalaikiams valstybės įsipareigojimams.
Nors „Sodros“ rezervas laikinai papildomas iš II pakopos įmokų, tai nereiškia papildomų lėšų, o tik būsimų įsipareigojimų perkėlimą. Šalies demografiniai iššūkiai, visuomenės senėjimas, prognozuoja struktūrinio deficito formavimąsi, kurį „Sodros“ rezervas galėtų padengti. Nepanaudojus sutaupytų 150 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų paskatoms dalyvauti kaupime, jos mažintų biudžeto deficitą, tačiau svarstoma galimybė jas panaudoti pensijoms didinti, kas sukurtų papildomus ilgalaikius įsipareigojimus.
Nepriklausoma fiskalinė institucija pabrėžia, kad didesnis „Sodros“ rezervas negarantuoja geresnės pensijų sistemos finansinės būklės. Būtinos struktūrinės reformos, skatinančios darbo našumą ir tvarų ekonomikos augimą, o sukauptų I pakopos perviršių išsaugojimas padėtų atlaikyti demografinius iššūkius ir kompensuoti susilpnėjusią II pensijų pakopą.
