Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vykusi konferencija „Visuotinė gynyba: kultūros ir švietimo vaidmuo“ skirta piliečių valios ginti valstybę ugdymui, pasirengimo veiksmams ir institucijų bendradarbiavimo gebėjimams stiprinti. Konferencijoje akcentuotas mokyklos vaidmuo vystant visuotinės gynybos idėją, o valstybės strategija buvo nagrinėta per pilietinę atsakomybę, istorinę savivoką ir psichologinį atsparumą.
Renginio organizatoriai – Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacija (LGKŠA) kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba. Tai antroji tokio pobūdžio konferencija, pirmoji įvyko 2024 m. Konferenciją vedė LRT laidų vedėja Audra Avižiūtė.
Konferencijos atidarymo kalboje Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė kultūros, švietimo ir įsipareigojimo valstybei ryšį, teigdamas: „Kultūra ir švietimas lemia, kaip mes suvokiame savo valstybę ir kiek stiprus mūsų įsipareigojimas jai. O įsipareigojimas – tai ir valia ginti.“
Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė savo pranešime nagrinėjo valstybės atsparumą kaip nacionalinio saugumo prioritetą, susiejantį visuomenės pasirengimą, pilietinę valią ir institucijų atsakomybes.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešime „Visuotinė gynyba – valstybės ir visuomenės bendras įsipareigojimas“ išskyrė karinio ir civilinio pasirengimo sąsajas. Jis pabrėžė: „Visuotinė gynyba apima ginkluotą gynybą, civilinę gynybą ir pilietinį pasirengimą, o valstybės gynybai turi būti pasirengusios ne tik Lietuvos ir NATO sąjungininkų pajėgos, bet ir civilinės institucijos bei visuomenė.“
Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas gen. mjr. Žilvinas Gaubys akcentavo perėjimą nuo visuotinės gynybos koncepcijos prie pasirengusios visuomenės ugdymo, keldamas klausimą dėl institucijų ir žmonių supratimo apie savo vietą valstybės gynyboje. Jis teigė: „Šiandien turime kalbėti ne tik apie tai, ar valstybė turi gynybos planą. Turime klausti, ar savo vietą tame plane žino institucijos, savivaldybės, mokyklos, bendruomenės ir kiekvienas pilietis. Valstybė yra stipri tiek, kiek jos žmonės supranta, ką gina, pasitiki vieni kitais ir yra pasirengę veikti. Todėl visuotinė gynyba prasideda nuo bendro suvokimo, tačiau jos tikrasis matas yra pasirengimas.“
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas pranešime „Kariuomenė ir visuomenė kare: visuotinės gynybos veikimas praktikoje“ akcentavo žmogaus saugumą ir piliečių vaidmenis užtikrinant valstybės gyvybingumą. Pasak jo: „Nacionalinio saugumo centre yra žmogus – Lietuvos pilietis. Todėl valstybės gynyba prasideda nuo žmogaus saugumo, pasirengimo ir gebėjimo veikti krizės metu. Kiekvieno piliečio vaidmuo gali būti skirtingas – nuo tarnybos kariuomenėje iki pagalbos bendruomenei, medicinos, infrastruktūros, viešojo saugumo ar kitų gyvybiškai svarbių funkcijų užtikrinimo. Visuotinės gynybos principas grindžiamas tuo, kad kiekvienas žino, ką gali ir turi padaryti dėl valstybės ir visuomenės gerovės.“
Kultūros viceministras Tomas Juočys nagrinėjo kultūrą kaip nacionalinio atsparumo ir valios gintis pagrindą, atkreipdamas dėmesį į asmeninį žmogaus santykį su valstybe. Jis teigė: „Kai kalbame apie visuotinę gynybą, dažniausiai galvojame apie kariuomenę, ginkluotę ar infrastruktūrą. Tačiau pats svarbiausias klausimas yra kitas: kodėl žmogus atėjus sunkiai akimirkai apsisprendžia ginti savo valstybę? Žmogus gina ne vien teritoriją, jis gina savo kalbą, istoriją, miestą, šeimos praeitį ir vaikų ateitį. Būtent iš šio priklausymo jausmo gimsta pilietinė valia.“
LGKŠA valdybos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas ir Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Jurandas Rusteika pranešime „Ką giname? Kultūra, švietimas ir pilietinė valia visuotinėje gynyboje“ akcentavo karininkijos ir intelektualų bendradarbiavimo reikšmę. „Karininko profesija reikalauja aukštos moralės ir gilaus intelekto, todėl galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos karininkija yra lietuviškojo intelekto elitas. Intelektualų ir karininkų bendradarbiavimas gali sudaryti puikias sąlygas idėjoms vystytis, būti vertybiniu flagmanu mūsų visuomenei“, – sakė jis.
Istorinės savivokos klausimą kėlė LGKŠA valdybos narys, istorikas prof. dr. Alfredas Bumblauskas, kurio pranešimas „Ar galima apginti valstybę nežinant, kas mes esame?“ papildė konferencijos temą apie tapatybės pažinimą ir jos ryšį su valstybės gynyba.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjo Juliaus Sarapino pranešimas „Mokykla, kuri rengia pilietį: švietimo vaidmuo valstybės atsparumui ir visuotinei gynybai“ buvo skirtas mokyklos vaidmeniui ugdant pilietį. Lietuvos karo akademijos prorektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas dr. Giedrius Viliūnas nagrinėjo visuomenės atsparumą, švietimą ir kultūrą moksliniu požiūriu.
Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekanas doc. dr. Mantas Bileišis aptarė aukštojo mokslo vaidmenį, susiedamas visuotinės gynybos raidą su naujų kompetencijų suteikimo būtinybe. „Visuotinės gynybos koncepcija formavosi Šaltojo karo metu kaip mažesniųjų Europos valstybių atsakas į Sovietų Sąjungos keltas grėsmes. Tai koncepcija, grįsta siekiu paversti gynybą horizontaliu valstybės politikos prioritetu. Perėjimas nuo sektorinio prie integruoto požiūrio Lietuvai, esančiai agresyvių kaimynių pašonėje, yra būtinas, bet tuo pačiu kelia naujus iššūkius, reikalaujančius suteikti pareigūnams, tarnautojams ir visuomenės atstovams naujų kompetencijų“, – teigė doc. dr. Mantas Bileišis.
Žmogaus pasirengimo temą psichologiniu aspektu nagrinėjo LGKŠA viceprezidentas, psichoterapeutas prof. dr. Eugenijus Laurinaitis pranešime „Žmogaus atsparumas karo akivaizdoje: baimė, valia ir gebėjimas veikti“, kuriame dėmesys sutelktas į asmeninį atsparumą.
Po pranešimų vyko diskusija „Ką darom?“, kurią moderavo Krašto apsaugos ministerijos atstovas Laimis Bratikas. Joje dalyvavo Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Nerijus Stankevičius, Respublikos Prezidento patarėja nacionaliniam saugumui Evelina Gudzinskaitė, Karo komendantūrų valdybos štabo viršininkas plk. Deimantas Čyžius ir LGKŠA viceprezidentas prof. dr. Eugenijus Laurinaitis.
Konferenciją uždarė Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas gen. mjr. Žilvinas Gaubys. Renginio muzikinę programą atliko akordeonistas doc. Povilas Velikis ir operos solistai – sopranas Emilija Finagėjevaitė ir baritonas Jonas Sakalauskas.
Konferencijoje išryškintos trys tarpusavyje susijusios visuotinės gynybos stiprinimo kryptys: nuoseklus pilietinės valios ugdymas per kultūrą, istorijos pažinimą ir švietimą; aiškūs vaidmenys ir praktinis pasirengimas, apimantis žinias ir kompetencijas; bei nuolatinis karinio, civilinio ir akademinio sektorių bendradarbiavimas. Pagrindinis uždavinys apibrėžtas kaip pilietinės valios, žinių ir praktinio pasirengimo sujungimas, siekiant, kad kiekvienas žmogus galėtų prasmingai prisidėti prie valstybės gynybos.
Konferencija įvyko 2026 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje.
