JAV prezidentas Donaldas Trumpas lapkričio 8 dieną pareiškė, kad plataus masto kariniai veiksmai prieš Iraną „labai mažai tikėtini“, kol derybos juda į priekį. Vis dėlto jis pabrėžė, kad sprendimas priklausys nuo to, ar Teheranas pasirašys, jo žodžiais, „labai tvirtą susitarimą“.
Trumpas karo neeskaluotų, bet turi naujų taikinių
Interviu JAV televizijai CNN D. Trumpas taikesnę poziciją susiejo su pažanga derybose. Tą pačią dieną transliuotame interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis taip pat sakė neketinantis eskaluoti karo ir nematantis tam priežasties.
Tačiau JAV prezidentas nurodė, kad, atnaujinus karinius veiksmus, Vašingtonas turi numatęs naujų Irano infrastruktūros taikinių. Tarp jų – 38 tiltai.
D. Trumpas taip pat patvirtino, kad lapkričio 6 dieną JAV surengė ribotus smūgius Irano oro gynybos sistemai. Apie kitus smūgius, kuriuos vadino gynybiniais, JAV kariuomenė buvo pranešusi ir lapkričio 2-ąją.
Lapkričio 7 dieną JAV pajėgos apšaudė ir sustabdė komercinį laivą, kuris, Vašingtono teigimu, mėgino pralaužti Irano uostų blokadą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad amerikiečių pajėgos ir toliau imsis gynybinių veiksmų, jei kils aiški ir tiesioginė grėsmė laivybai arba JAV kariams regione.
Kataras siūlo dviejų dienų kelią į derybas
Iranas nagrinėja Persijos įlankos valstybės Kataro, pagrindinės Vašingtono ir Teherano tarpininkės, pasiūlymus. Jais siekiama sumažinti šalių nesutarimus dėl Irano branduolinės programos ir konflikto užbaigimo sąlygų.
Teheranas reikalauja, kad prieš branduolines derybas JAV panaikintų Irano uostų blokadą, atšauktų sankcijas, atlaisvintų įšaldytą turtą ir atlygintų karo žalą. Iranas taip pat reikalauja užbaigti kovas visuose regiono frontuose, įskaitant Izraelio operacijas Artimųjų Rytų valstybėje Libane.
Kataro tarpininkų parengtame pereinamajame plane numatyta pasitikėjimo stiprinimo priemones įgyvendinti per dvi dienas. Pirmąją dieną JAV panaikintų jūrų blokadą ir atlaisvintų dalį įšaldytų Irano lėšų. Mainais Teheranas įsileistų Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos – Tarptautinės atominės energijos agentūros – inspektorius į JAV ir Izraelio bombarduotus branduolinius objektus.
Antrąją dieną Iranas vėl atvertų Hormuzo sąsiaurį Persijos įlankos regione pagal laikiną mechanizmą, suderintą su Arabijos pusiasalio valstybe Omanu. JAV šiam mechanizmui dar nėra pritarusios.
Įgyvendinus šias priemones, JAV ir Iranas pradėtų platesnes derybas dėl Teherano turimų stipriai prisodrinto urano atsargų ir kitų branduolinės programos klausimų.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki. TATENA duomenimis, šalis turi 440,9 kilogramo iki 60 proc. prisodrinto urano, o branduoliniams ginklams tinkamas sodrinimo lygis siekia apie 90 procentų.
Rubio teigia, kad proveržis dar nepasiektas
Nepaisant D. Trumpo pareiškimų, M. Rubio lapkričio 8 dieną perspėjo, kad derybos nėra priartėjusios prie proveržio. Kai kuriuos Irano reikalavimus jis pavadino nepriimtinais, nerealiais ir absurdiškais.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi tą pačią dieną teigė, kad Teheranas tebelaukia JAV atsakymo į naujausią pasiūlymą. Pasak jo, Irano dviejų dienų planas vis dar galioja.
Lapkričio 9 dieną D. Trumpui Baltuosiuose rūmuose numatytas uždaras susitikimas su Kataro ministru pirmininku ir užsienio reikalų ministru šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani. Atskirai su Kataro vyriausybės vadovu turėtų susitikti ir JAV viceprezidentas JD Vance’as.
