Jungtinės Valstijos siekia ne vien užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, bet ir sukurti platesnę Europos saugumo sistemą. Tokią Vašingtono iniciatyvą lapkričio 5 dieną pristatė JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir taikos pasiuntinys Jaredas Kushneris.
Kushneris išvardijo penkis Vašingtono tikslus
J. Kushnerio teigimu, būsima sistema turėtų apimti penkias pagrindines sritis: nuolatines saugumo konsultacijas, patikimus ryšio kanalus krizėms valdyti, didesnį karinį skaidrumą, abipuses eskalavimo riziką mažinančias priemones ir ilgalaikę Europos saugumo bei stabilumo sistemą.
Pasak JAV pasiuntinio, praktiniais susitarimais turėtų būti atsižvelgta į visų šalių saugumo interesus, mažinama naujo konflikto tikimybė ir kuriama stabilesnė bei lengviau prognozuojama saugumo aplinka.
D. Trumpas po susitikimo Baltuosiuose rūmuose Vašingtone su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiuntiniu Kirilu Dmitrijevu taip pat pareiškė, kad rengiamas „didelis susitarimas“. Pasak JAV prezidento, jis apimtų daugiau nei Ukrainą ir galbūt visą Europą, tačiau susitarimo turinio D. Trumpas nedetalizavo.
Tą pačią dieną NATO būstinėje Briuselyje, Belgijoje, JAV, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Europos Sąjungos ir NATO atstovai aptarė Ukrainos saugumo garantijas bei platesnę Europos saugumo struktūrą. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas nurodė, kad atskirai kalbėta apie Rusijos keliamas grėsmes Ukrainai ir visai Europai bei bendrus atsakomuosius veiksmus.
Trišalės derybos Abu Dabyje sutelks dėmesį į garantijas
Naujausias konkretus derybų etapas numatytas lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Ten turėtų susitikti JAV, Ukrainos ir Rusijos atstovai. Tai būtų pirmos tokios trišalės derybos nuo 2026 metų vasario, o svarbiausia jų tema – saugumo garantijos.
Ukraina siekia garantijų, panašių į NATO sutarties 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos principą. Kyjivas reikalauja aiškiai nustatyti, kas, kokiomis priemonėmis ir kada padėtų Ukrainai, jeigu Rusija ją vėl užpultų.
Lapkričio 4 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis 90 minučių kalbėjosi su JAV derybininkais Steve’u Witkoffu ir J. Kushneriu. V. Zelenskis pareiškė, kad derybos turi vykti visu greičiu, o Ukraina savo pasiūlymus jau perdavė Vašingtonui.
Kremlius savo ruožtu reikalauja saugumo garantijų Rusijai. Prieš 2022 metų plataus masto invaziją į Ukrainą Maskva reikalavo, kad NATO atitrauktų pajėgas ir ginkluotę iš Vidurio bei Rytų Europos valstybių.
Europa reikalauja vietos prie derybų stalo
Ukraina reikalauja, kad derybose dalyvautų ir jos sąjungininkės Europoje. Tačiau Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, jog Europos pasiuntiniai į Abu Dabyje vyksiančių derybų salę nebus įleisti.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pripažino, kad vėlesniame etape Europos dalyvavimo išvengti nepavyks, nes bus sprendžiami viso žemyno saugumo klausimai. Kartu jis apkaltino Europos Sąjungą neapsisprendžiant, kas galėtų jai atstovauti.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas atsakė, kad Europa jau turi savo saugumo sistemą – NATO ir Europos Sąjungą, o Ukraina turi būti visiškai į ją integruota. Ji pabrėžė, kad V. Putinas neturi veto teisės sprendžiant Europos saugumo klausimus ir kad ES privalo dalyvauti rengiant bet kokį taikos susitarimą.
Europos Komisijos atstovė Paula Pinho savo ruožtu sumenkino greito susitarimo tikimybę. Pasak jos, pirmiausia būtina karą pradėjusios Rusijos valia, tačiau Maskvos pozicijoje kol kas nematyti pakankamo poslinkio.
„Technologijos.lt“ publikacijoje perspėjama, kad JAV iniciatyva gali perimti Rusijos pasakojimą apie tariamą NATO grėsmę ir kelti pavojų, jeigu platesnis susitarimas būtų pasiektas Ukrainos interesų ar jos galimybių apsiginti sąskaita. Joje taip pat pažymima, kad karinio skaidrumo, išankstinio informavimo apie pratybas ir ryšių incidentams išvengti mechanizmai nėra naujovė. Neaiškiausia lieka tai, kokių nuolaidų Maskva pareikalautų mainais už naują sistemą.
Pirminė publikacija rėmėsi socialinio tinklo „X“ paskyra „Maks_NAFO_FELLA“. Bendrą informaciją apie platesnį planą vėliau patvirtino J. Kushnerio, D. Trumpo, ES ir Kremliaus pareiškimai, tačiau išsamus susitarimo tekstas nėra paskelbtas.
