Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai lapkričio 9–10 dienomis Paryžiuje tarsis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, konflikto su Iranu, energetinio saugumo ir dirbtinio intelekto. Tikimasi, kad Europos valstybės ragins Vašingtoną siekti Ukrainai teisingo susitarimo ir mėgins atgrasyti JAV nuo naujų karinių veiksmų prieš Iraną.
G7 grupę sudaro JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija. Tai antrasis oficialus dviejų dienų ministrų susitikimas Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiu – jame bus vertinama pažanga nuo kovą surengtų derybų.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketina dalyvauti abi susitikimo dienas, nors kovą G7 deryboms buvo skyręs tik vieną dieną. Tai pirmoji jo kelionė į užsienį po JAV kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos respublikonai patyrė didelių nuostolių, o demokratai perėmė Kongreso kontrolę.
M. Rubio atsisakė tiesiogiai vertinti respublikonų pralaimėjimą. „Nėra neįprasta, kad valdžia šioje šalyje pasidalija“, – sakė jis žurnalistams.
Europa sieks vietos prie derybų stalo
Paryžiaus susitikimas sutampa su JAV tarpininkaujamomis Rusijos ir Ukrainos derybomis, kurios lapkričio 10–11 dienomis vyks Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Į jas vyks JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris, turintys susitikti su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis. Ankstesni 2026 metų derybų raundai apčiuopiamos pažangos neatnešė.
Europos sostinės baiminasi, kad Kyjivas gali būti spaudžiamas sutikti su nepalankiomis sąlygomis. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrot lapkričio 8 dieną paskelbė, kad europiečiams šį kartą bus atstovaujama, o Prancūzija dalyvaus Abu Dabio derybose.
Maskvos pareigūnų pareiškimai dėl europiečių dalyvavimo išsiskyrė. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad europiečiai prie derybų stalo nekviečiami. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pripažino, jog platesnės Europos saugumo sistemos vėliau nebus įmanoma aptarti be pačių europiečių.
D. Trumpas kalbėjo apie „labai didelį“ susitarimą su Rusija, galintį apimti ne tik Ukrainą, bet ir „visą Europą“. J. Kushnerio teigimu, Vašingtonas rengia platesnę Europos saugumo architektūrą, kuri apimtų nuolatines konsultacijas, patikimus ryšius per krizes, didesnį karinį skaidrumą ir abipuses eskalacijos rizikos mažinimo priemones.
Europiečiai mėgins atgrasyti JAV nuo naujų smūgių Iranui
Kita svarbi G7 ministrų derybų tema bus karas su Iranu ir energetikos išteklių tiekimo saugumas. D. Trumpas neatmetė galimybės dar kartą smogti su Irano branduoline programa siejamam požeminiam objektui, vadinamam Kirtiklio kalnu. Teheranas neigia, kad šioje vietoje vykdoma branduolinė veikla.
Lapkričio 6 dieną JAV prezidentas pareiškė, kad Vašingtonas bendrauja su Iranu ir kad Teheranas esą labai nori susitarti. Europos šalys siekia diplomatinio sprendimo ir normalios laivybos atkūrimo Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energijos išteklių tranzito kelių.
Susitikimą perkėlė, o Paryžiuje rinks paramą Černobyliui
G7 ministrai iš pradžių turėjo susitikti Marselyje, pietiniame Prancūzijos uostamiestyje, tačiau renginys paskutinę minutę perkeltas į Paryžių. Oficialiai nurodytos tik su darbotvarke susijusios aplinkybės, o „Reuters“ šaltiniai sprendimą siejo su saugumu ir šešias savaites Prancūzijoje trukusiais protestais.
Paklaustas apie protestus, M. Rubio sakė nesibaiminantis vykti į susitikimą ir pasitikintis JAV pareigūnų vertinimu, kad jame dalyvauti saugu.
Lapkričio 9 dieną Paryžiuje taip pat rengiama donorų konferencija Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės naujajam apsauginiam gaubtui remontuoti. Jį 2025 metų vasario 14 dieną smarkiai apgadino Rusijos drono smūgis, pažeidęs dangą ir svarbias sistemas.
Remontui reikia mažiausiai 500 mln. eurų, o iki šiol sutelkta apie 260 mln. eurų. Visą sumą tikimasi surinkti iki 2027 metų pavasario, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas nurodo, kad darbus būtina užbaigti iki 2030-ųjų.
Nors G7 ministrų susitikimas perkeltas, Marselyje vis tiek numatytas pirmasis G7+ tinklo susitikimas. Šis tinklas vienija 14 pasaulio uostų, siekiančių stiprinti kovą su narkotikų kontrabanda.
