Viltys spalio pradžioje degalinėse išvysti pigesnį dyzeliną gali neišsipildyti. Rugsėjo 28 dieną paskelbtoje „15min“ analizėje perspėjama, kad kainos galėtų šiek tiek sumažėti tik tuo atveju, jeigu pasaulinė naftos ir jos produktų rinka daugiau nepablogėtų. Niūri perspektyva siejama ne su degalų pardavėjų mėginimu didinti maržas, o su pasauliniais tiekimo sunkumais.
JAV svarsto riboti dyzelino eksportą
Naujausia rizika Europai kilo rugsėjo 22 dieną, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galintis pritarti visiškam arba kiekybiniam amerikietiško dyzelino eksporto ribojimui.
Vašingtonas tokią priemonę svarsto JAV dyzelinui pasiekus rekordines kainas. Rugsėjo 22 dieną šalies vidurkis viršijo 6,50 JAV dolerio už galoną, o Respublikonų partijos politikai prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus spaudžia administraciją mažinti kainas šalies viduje.
JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas rugsėjo 23 dieną patikslino, kad administracija nenori visiškai uždrausti eksporto. Pasak jo, svarstomi savanoriški ir tiksliniai ribojimai. Baltieji rūmai taip pat paneigė, kad būtų parengtas 90 dienų eksporto draudimas.
Europos Komisijos atstovas Olofas Gillas rugsėjo 24 dieną galimus JAV apribojimus pavadino bloga idėja, galinčia pakenkti abiem Atlanto pusėms. Jis patvirtino, kad aukšto lygio Europos Sąjungos ir JAV konsultacijos jau vyksta.
Europa tapo itin priklausoma nuo JAV tiekimo
Galimi Vašingtono sprendimai Europai būtų ypač svarbūs dėl smarkiai išaugusios priklausomybės nuo amerikietiško dyzelino. Europos Komisijos duomenimis, 2026 metų rugpjūtį JAV teko apie pusę viso į ES importuoto dyzelino.
Per 2026 metus JAV į ES tiekė maždaug 180 tūkst. barelių dyzelino per dieną. Tai sudarė apie 32 proc. viso 580 tūkst. barelių per dieną siekiančio importo iš ES nepriklausančių šalių. 2025 metais amerikietiško dyzelino dalis tesiekė 17 procentų.
Europos dyzelino kainos nuo 2026 metų pradžios jau daugiau nei padvigubėjo, o rugsėjo viduryje buvo maždaug 38 proc. didesnės negu prieš metus. Pasiūlą sumažino karas su Iranu ir sutrikęs tiekimas iš Artimųjų Rytų, Rusijos taikomi dyzelino eksporto ribojimai bei beveik visu pajėgumu dirbančios pasaulio naftos perdirbimo gamyklos.
Europos Komisijos Naftos koordinavimo grupė rugsėjo 8 dieną skelbė, kad konkretaus dyzelino trūkumo ES tuo metu dar nebuvo. Paklausą padėjo patenkinti didesnė Europos gamyklų gamyba, alternatyvus importas ir pakankamos komercinės bei avarinės atsargos.
Vis dėlto grupė perspėjo, kad nestabili padėtis Artimuosiuose Rytuose ir rudenį bei žiemą įprastai didėjanti paklausa artimiausiais mėnesiais gali dar labiau suvaržyti rinką.
Analitikų vertinimu, JAV apribojimai nebūtinai iškart paliktų Europos degalines be dyzelino. Tačiau Europos pirkėjams tektų konkuruoti su Viduržemio jūros regiono šalimis, Lotynų Amerika ir Vakarų Afrika dėl nedidelio alternatyvių krovinių kiekio. Todėl pirmasis juntamas poveikis veikiausiai būtų didesnės kainos.
Indija laikoma vienintele realia didesne JAV tiekimo alternatyva, tačiau ir jos galimybės sumažėjo. Šalies dyzelino eksportas 2026 metais smuko nuo maždaug 582 tūkst. iki 352 tūkst. barelių per dieną, o tiekimas Europai – nuo 163 tūkst. iki maždaug 50 tūkst. barelių per dieną.
Latvija mažina akcizą, o Lietuva lengvatos atsisako
Latvija nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos mažina dyzelino akcizą nuo 396 iki 330 eurų už 1 000 litrų. Jeigu prekybininkai visą lengvatą perduotų vartotojams, mažmeninė kaina teoriškai sumažėtų apie 8,6 cento už litrą. Latvijos biudžetui priemonė kainuotų 14,4 mln. eurų.
Latvijos degalų prekybininkai perspėjo, kad atpigimas nebūtinai bus matomas jau spalio 1-ąją. Degalinės pirmiausia turės parduoti anksčiau įsigytas atsargas, už kurias akcizas sumokėtas senuoju, didesniu tarifu. Be to, galimą akcizo poveikį gali sumažinti brangstanti tarptautinė rinka.
Rugsėjo 25 dieną „Circle K“ degalinėje Vilniaus Savanorių prospekte litras dyzelino kainavo 2,279 euro. Tuo metu Rygoje nurodyta 2,125 euro, o Estijos sostinėje Taline – 2,112 euro kaina.
Lietuvos finansų ministras Taurimas Valys akcizo mažinimą pavadino netvariu ir valstybės biudžetui per brangiu sprendimu. Lietuvoje vietoj jo svarstyta laikinai perpus atpiginti tarpmiestinių traukinių ir autobusų bilietus.
