Europos Sąjungos gynybos ministrai rugsėjo 28 d. Briuselyje svarstė, kaip sustiprinti bendrą atsaką į hibridines atakas, kurias Europos vyriausybės sieja su intensyvėjančia Rusijos diversijų ir kišimosi kampanija prieš Ukrainą remiančias valstybes. Posėdžiui pirmininkavusi ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas sakė, kad ministrai ieškos „platesnės strategijos prieš hibridines atakas“ ir vertins, kokias priemones galima taikyti skirtingais lygmenimis.
Siūlomas protokolas sušauktų visas ES valstybes
Hibridinės grėsmės buvo įtrauktos į ES Užsienio reikalų tarybos einamųjų klausimų darbotvarkę. Ministrų posėdis prasidėjo diskusija apie karinę paramą Ukrainai, kurios rėmėjos, Europos vyriausybių teigimu, vis dažniau tampa Rusijai priskiriamų veiksmų taikiniais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 d. metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį pasiūlė sukurti naują „saugumo ekstremaliose situacijose protokolą“. Ji šį mechanizmą pavadino savotišku „Europos 4-uoju straipsniu“, kuris papildytų, bet nepakeistų NATO konsultacijų mechanizmo.
Pagal pasiūlymą protokolą aktyvavus vienai ES valstybei, susirinktų visos Bendrijos narės. Jos derintų bendrą atsaką, siektų atgrasyti nuo tolesnės eskalacijos ir mažintų incidento padarinius.
Mechanizmas būtų skirtas vadinamosios pilkosios zonos veiksmams – incidentams, kurie nesiekia atviros ginkluotos agresijos slenksčio, tačiau aiškiai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Drono incidentą Vokietija priskyrė Rusijai, Maskva kaltinimus atmetė
Vienu svarbiausių impulsų pasiūlymui tapo rugpjūčio 4 d. incidentas Leipcigo–Halės oro uoste rytinėje Vokietijoje. Saugomoje oro uosto zonoje, prie Ukrainos krovininio lėktuvo, buvo rastas sprogmenų prikrautas dronas. Užtaisas buvo neutralizuotas.
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 d. politiškai priskyrė mėginimą surengti išpuolį Rusijai. Tokį vertinimą ji grindė policijos tyrimu, veikimo modeliu ir žvalgybos informacija, tačiau pabrėžė, kad baudžiamasis tyrimas dar nebaigtas.
Maskva kaltinimus atmetė. Rusijos pareigūnai Leipcigo incidentą vadino provokacija ir tvirtino, kad Rusijos dalyvavimą patvirtinančių įrodymų nepateikta.
Valstybės remia kryptį, bet dėl mechanizmo dar nesutarė
ES ministrai iš esmės palankiai sutiko siekį sustiprinti bendrą atsaką, tačiau galutinis protokolo modelis dar nesuderintas. Kai kurie Europos diplomatai perspėjo, kad neaiškiai apibrėžtas ES mechanizmas galėtų dubliuoti NATO procedūras ir sukurti persidengiančius sprendimų priėmimo kanalus. Vis dėlto dauguma valstybių remia dabartinio atsako peržiūrą.
Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministrė Helen McEntee teigė, kad ES turi ne tik reaguoti į jau įvykusius incidentus, bet ir užkirsti kelią eskalacijai bei užtikrinti tvirtą bendrą atsaką. Ji pripažino, kad dar reikia išsiaiškinti praktinę mechanizmo formą, tačiau sakė, jog valstybės narės yra nusiteikusios tokį sprendimą plėtoti. Airija yra viena iš keturių NATO nepriklausančių ES valstybių.
Aukšto rango ES pareigūno teigimu, Bendrija jau gali siųsti ekspertų grupes, konsultuojančias dėl saugumo stiprinimo, ir didinti finansinę paramą nuo hibridinių incidentų nukentėjusioms šalims.
Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänenas pabrėžė, kad vien nacionalinių priemonių nepakanka, todėl ES ir NATO turi gerokai sustiprinti tarpusavio koordinavimą.
ES jau turi hibridinių grėsmių ir kibernetinės diplomatijos priemonių rinkinius, leidžiančius taikyti teisines bei ribojamąsias priemones. Naujasis protokolas taptų papildomu politinio koordinavimo instrumentu. Išsamesnius pasiūlymus Europos Komisija ketina pateikti naujoje Europos saugumo strategijoje, kurią tikimasi paskelbti spalį.
