Europos Sąjungos lyderiai spalio 16 dieną Briuselyje svarstė, kaip mažinti Europos ir Ukrainos priklausomybę nuo Elono Musko bendrovės „SpaceX“ palydovinio ryšio technologijų. ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pripažino, kad „Starlink“ Ukrainai yra būtinas, tačiau artimiausiu metu Europa neturi lengvai prieinamos alternatyvos.
Ukraina pajuto karinės sistemos apribojimus
Ukraina mūšio lauko ryšiams, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotose teritorijose ir priešo dronus perimantiems bepiločiams valdyti naudoja karinės paskirties sistemą „Starshield“. Ji sukurta specialiai vyriausybėms ir nacionalinio saugumo klientams, veikia „Starlink“ palydovų pagrindu, o didžiausias jos užsakovas yra JAV Gynybos departamentas.
Šalis taip pat naudojasi atskira civiline „Starlink“ sistema, tačiau, 15min šaltinio teigimu, jos nenaudoja puolamosioms operacijoms.
Spalio 14 dieną Ukrainos pareigūnai pranešė, kad kariniai terminalai nustojo veikti, kai buvo pritvirtinti prie greitai judančių objektų. Dėl to sutriko bepiločių orlaivių valdymas virš Ukrainos teritorijos.
Pasak Ukrainos pareigūnų, apribojimai apsunkino smūgius Rusijos pajėgoms ir jų logistikai okupuotose teritorijose. Taip pat sulėtėjo perėmimo dronai, naudojami Rusijos leidžiamiems „Shahed“ bepiločiams naikinti.
Spalio 15 dieną Ukrainos Gynybos ministerijos atstovas pranešė, kad judantys terminalai vėl veikė, tačiau tik iki 100 mylių per valandą, arba maždaug 160 kilometrų per valandą, greičio.
Vašingtonas neatskleidė, kas galėjo duoti nurodymą
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem JAV pareigūnais ir vienu apie padėtį informuotu Vakarų šalies pareigūnu, paskelbė, kad nurodymas sulėtinti Ukrainai teikiamą „Starshield“ paslaugą atėjo iš Baltųjų rūmų. Šaltiniai nenurodė, kas konkrečiai priėmė arba įgyvendino tokį sprendimą.
Aukšto rango JAV pareigūnas neigė, kad nurodymą būtų davęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Baltieji rūmai neatsakė, ar jo galėjo pareikalauti kiti administracijos pareigūnai. „SpaceX“, JAV Gynybos departamentas ir Ukrainos ambasada Vašingtone incidento nekomentavo.
E. Muskas spalio 14 dieną pareiškė, kad „Starshield“ sistemas valdo JAV vyriausybė. Pasak jo, naudojimo arba greičio apribojimus nustato JAV kariuomenė ar prezidentas, o ne „SpaceX“.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Wesas Streetingas sakė spalio 15 dieną aptaręs incidentą su JAV gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu. Kitą dieną BBC jis teigė, kad Londonui vis dar neaišku, kas nutiko ir kodėl paslauga sutriko, tačiau P. Hegsethas jį patikino, jog jos veikimas atkurtas.
Europos lyderiai ieško savos alternatyvos
Spalio 15–16 dienomis Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo antrąją dieną ES lyderiai svarstė paramą Ukrainai, Europos gynybą ir kritinių karinių pajėgumų spragas. Priklausomybė nuo „Starlink“ tapo viena svarbiausių diskusijų temų.
K. Kallas prieš derybas, kuriose dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžė, kad Europa kol kas negali pakeisti šio Ukrainai būtino pajėgumo. Pasak ES diplomatijos vadovės, Europos gynybos agentūra jau nustatė visus Europai trūkstamus kritinius pajėgumus, todėl spragas būtina užpildyti kuo greičiau.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas „Starlink“ pavadino esmine priemone, leidžiančia Ukrainai kovoti ir duoti atkirtį. Jis pripažino, kad Europa panašių pajėgumų turi nepakankamai, o jų plėtra užtruks.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas pranešė spalio 15 dieną su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu aptaręs, kaip europiečiai netolimoje ateityje galėtų patys teikti daugiau tokių palydovinio ryšio paslaugų.
V. Zelenskis tą pačią dieną pareiškė, kad „Starlink“ veikimo apribojimai didina Ukrainos gynybos iššūkius. Jis nurodė, kad Rusija nuo ankstesnės dienos pradžios buvo paleidusi apie 1 000 dronų, ir paragino toliau tiekti NATO oro gynybos priemones.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais E. Muskas savo viešą poziciją dėl paramos Ukrainai keitė ne kartą.
