Kinijos ambasadorius Filipinuose Jing Quanas pareiškė, kad panorėjusi panaudoti jėgą Kinija galėtų „lengvai laimėti“, tačiau tikino, jog Pekinas jos nesirinks ir „myli taiką“. Filipinų valdžia šiuos žodžius pavadino grasinimu, o prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis ketina išsikviesti ambasadorių pokalbio.
Manila ambasadoriaus žodžiuose įžvelgė grasinimą
J. Quanas įtemptus Pekino ir Manilos santykius komentavo spalio 15 dieną per „Diliman Dialogues“ renginį Filipinų sostinės regione esančiame Keson Sityje.
„Turėtumėte džiaugtis, kad šiame regione turite tokią kaimynę kaip Kinija“, – vietos žurnalistams sakė diplomatas.
„Jei norėtume panaudoti jėgą, galėtume lengvai laimėti. Bet ne, mes nesirinksime jėgos, mes mylime taiką“, – pareiškė jis.
Filipinų užsienio reikalų departamentas tos pačios dienos vakarą paskelbė, kad ambasadorius nesėkmingai pasirinko žodžius, sudarančius „vos pridengto grasinimo panaudoti jėgą“ įspūdį. Pasak departamento, diplomatija reikalauja takto ir santūrumo, o tokia retorika gali dar labiau pakirsti abipusį pasitikėjimą ir trukdyti dialogui.
Filipinų pakrančių apsaugos atstovas kontradmirolas Jay Tarriela ambasadoriaus pareiškimą pavadino tiesioginiu grasinimu.
„Niekas nesijaučia laimingas, kai didesnė kaimynė nuolat pažeidinėja įstatymus, o paskui sako būti dėkingiems, kad nebuvo blogiau“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
J. Tarrielos teigimu, didesnės kaimynės atsisakymas panaudoti jėgą prieš šalį, kurios teisės jau pažeidžiamos, nėra taika, bet „prievarta kitomis priemonėmis“. Jis priminė apie Filipinų pareigūnų patiriamus taranavimus ir prieš juos naudojamas vandens patrankas.
Spalio 16 dieną Filipinų prezidentas F. Marcosas jaunesnysis taip pat pavadino J. Quano žodžius grasinimu ir nediplomatišku komentaru. Prezidentas patvirtino ketinantis išsikviesti Kinijos ambasadorių pokalbio.
Pekinas apkaltino Filipinus iškraipius diplomato mintį
Kinijos ambasada Maniloje patvirtino, kad J. Quanas pasakė cituojamus žodžius, tačiau apkaltino Filipinų pareigūnus selektyviu citavimu, perdėtu jų interpretavimu ir mėginimu pakenkti dvišaliams santykiams.
Ambasados teigimu, diplomatas norėjo pabrėžti, kad Kinija Filipinus laiko kitoje jūros pusėje esančia kaimyne ir drauge, su kuria ją sieja istoriniai bei kultūriniai ryšiai. Pekinas esą siekia stabilių santykių.
Ambasadoriaus komentarai nuskambėjo kitą dieną po to, kai Filipinų gynybos sekretorius Gilberto Teodoro Kiniją pavadino regiono „problemų kėlėja“. J. Quanas šį apibūdinimą pavadino nesąmone ir apkaltino Filipinus persekiojant Kinijos darbuotojus bei mokytojus, tačiau konkrečių atvejų nenurodė.
G. Teodoro spalio 14 dieną reagavo į Filipinų viceprezidentės Saros Duterte teiginį, kad jos šalis tapo Pietryčių Azijos problemų kėlėja. Gynybos sekretorius su tuo nesutiko ir pareiškė, kad įtampą regione kelia Kinija.
Kaip vieną Pekino elgesio pavyzdžių jis nurodė tolimojo nuotolio balistinės raketos bandymą Ramiajame vandenyne. Raketa iš branduolinio povandeninio laivo buvo paleista liepos 6 dieną, o bandymas sukėlė Jungtinių Valstijų ir regiono valstybių protestus.
Ginčą paaštrino trukdyta jūrininko evakuacija
Diplomatinis susirėmimas kilo netrukus po spalio 8 dienos incidento prie ginčijamos Ajungino seklumos Pietų Kinijos jūroje. Filipinų pakrančių apsaugos teigimu, Kinijos laivai beveik dešimčiai valandų užvilkino sergančio jūrininko evakuaciją iš Filipinų karinio laivo „BRP Sierra Madre“.
Filipinų pareigūnai tvirtino, kad Kinijos pakrančių apsaugos laivas per evakuaciją panaudojo vandens patranką ir privertė pakeisti susitikimo vietą. Kinijos pusė atsakė humanitariniais sumetimais leidusi perkelti ligonį ir apkaltino Manilą klaidinant visuomenę.
Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą. 2016 metais tarptautinis arbitražas atmetė Pekino plačių istorinių teisių pretenzijų teisinį pagrindą, tačiau Kinija šio sprendimo nepripažįsta.
