Europos Sąjunga (ES) deda pastangas, kad būtų efektyviau naudojamos žaliavos, atsižvelgiant į medžiagų poveikį aplinkai ir sveikatai. Kai kurių medžiagų naudojimas ribojamas dėl neigiamos įtakos, o kitos, strategiškai svarbios, siekiama atgauti iš atliekų ir pakartotinai panaudoti.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai teigia, kad abi kryptys rodo tendenciją skirti daugiau dėmesio produktą sudarančių medžiagų gyvavimo ciklui – nuo žaliavų išgavimo iki atliekų tvarkymo ir medžiagų pakartotinio panaudojimo. Tai atitinka žiedinės ekonomikos principus, siekiančius mažinti taršą ir efektyviau naudoti gamtos išteklius.
ES į aplinką kasmet patenka 44 tūkst. tonų švino
„Švinas yra vienas iš pavyzdžių, kai medžiagos naudojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių aplinkai“, – sako VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Gintarė Sujetovienė. Pasak jos, šaudmenyse esantis švinas gali kauptis šaudyklų dirvožemyje ir tapti ilgalaikiu taršos šaltiniu. Šis sunkusis metalas yra toksiškas žmonėms ir laukiniams gyvūnams, ypač paukščiams. Ilgalaikis jo poveikis žmonėms siejamas su nervų sistemos, inkstų bei širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimais.
Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) vertinimu, dėl sportinio šaudymo, medžioklės ir žvejybos į ES aplinką kasmet patenka apie 44 tūkst. tonų švino. Didžiausia dalis – apie 57 proc. – tenka sportiniam šaudymui.
Švino naudojimui – griežtesnis reguliavimas
Švino taršos mažinimas tampa vis aktualesnis ir dėl besikeičiančio ES reguliavimo. Nuo 2023 m. taikomas švino šratų naudojimo šlapžemėse ribojimas, o 2026 m. birželį Europos Komisijos REACH komitetas pritarė naujam pasiūlymui riboti tokių šratų naudojimą medžioklėje ir lauko sportinio šaudymo veikloje.
Pasiūlyme numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, po kurio būtų ribojamas švininių šratų naudojimas ir tiekimas rinkai. Taip pat numatomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai lauko šaudykloms, įskaitant šratų sulaikymo priemones ir panaudotų šratų surinkimą.
Siekiama ne tik mažinti švino patekimą į aplinką, bet ir keisti jo naudojimo praktiką, suteikiant sektoriui laiko pasirengti pokyčiams ir ieškoti alternatyvų.
Ieškoma sprendimų, kaip atkurti užterštas teritorijas
Ilgą laiką naudojamose šaudyklose švinas ir kiti pavojingi elementai gali kauptis dirvožemyje. Ekspertai pabrėžia, kad svarbu įvertinti teršalų kiekius, jų pasiskirstymą ir nustatyti, kokiomis sąlygomis švinas gali kelti riziką aplinkai.
VDU Aplinkotyros katedros mokslininkų vykdomas projektas siekia įvertinti šaudyklų dirvožemio užterštumą ir ieškoti sprendimų jų atkūrimui.
„Projekto metu vertinama Lietuvos šaudyklų dirvožemio būklė, tiriamas švino ir kitų potencialiai pavojingų elementų pasiskirstymas bei jų biologinis prieinamumas. Taip pat ieškoma praktiškai pritaikomų sprendimų, galinčių sumažinti teršalų mobilumą ir ekologinę riziką“, – teigia dr. G. Sujetovienė.
Kai atliekos tampa vertingu ištekliumi
Kita svarbi žiedinės ekonomikos kryptis – vertingų medžiagų atgavimas bei atliekų pakartotinis panaudojimas.
Pasak VDU Aplinkotyros katedros docentės dr. Renatos Dagiliūtės, šiuolaikinė ekonomika priklauso nuo daugelio žaliavų, naudojamų įvairiose technologijose, kurios reikalingos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai. Kai kurios medžiagos yra kritinės žaliavos, kurių tiekimas priklauso nuo pasaulinių rinkų ir importo.
Pavyzdžiui, net 98 proc. boro yra importuojama iš Turkijos. Kai kurios kritinės medžiagos yra ir strateginės – joms kyla didelis poreikis ir konkurencija, todėl svarbu ne tik ieškoti naujų išteklių, bet ir susigrąžinti jau panaudotas medžiagas iš atliekų.
Žiedinės ekonomikos principas numato, kad medžiagos neturėtų būti naudojamos tik vieną kartą ir prarandamos kartu su produktu, jos turi kuo ilgiau išlikti ekonominiame cikle: būti pakartotinai naudojamos, perdirbamos, atgaunamos naujų produktų gamybai. „Deja, ne visų medžiagų atskyrimui, perdirbimui ir tolesniam panaudojimui egzistuoja technologijos pramoniniu lygmeniu“, – sako dr. R. Dagiliūtė.
Tyrinėja ir vertingas medžiagas magnetuose
Europos Sąjungos finansuojamas projektas NEO-CYCLE, kuriame dalyvauja ir VDU mokslininkai, nagrinėja galimybes iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų atgauti vertingas medžiagas.
Vienas iš tyrimo objektų – neodimio–geležies–boro (NdFeB) magnetai, naudojami kompiuterių kietuosiuose diskuose. Šiuose magnetuose yra vertingų medžiagų, įskaitant retuosius žemės elementus. Priešingai nei tikėtasi, jų atgavimas gali sumažinti pirminių žaliavų poreikį.
Projektas siekia kurti inovatyvius technologinius sprendimus, leidžiančius iš panaudotų kietųjų diskų magnetų atgauti vertingas medžiagas ir panaudoti jas naujų produktų gamybai. Tai esminė žiedinės ekonomikos idėja: produkto gyvavimo pabaiga neturi reikšti jame esančių medžiagų gyvavimo pabaigos.
Žiedinės ekonomikos aktas sieks reikšmingų pokyčių Europoje
Kasmet į rinką išleidžiama vis daugiau elektros ir elektroninės įrangos atliekų, tačiau surenkama gerokai mažiau nei pusė. Svarbiausiųjų žaliavų akte (2023 m.) numatyta, kad iki 2030 m. ketvirtadalis ES metinio strateginių žaliavų poreikio turi būti patenkinta perdirbant.
Šį lapkritį planuojamas priimti Europos Komisijos rengiamas Žiedinės ekonomikos aktas turėtų tapti dar vienu žingsniu reikšmingų pokyčių link. Numatoma kurti geriau veikiančią antrinių žaliavų rinką ir skatinti jų paklausą.
„Tiek mažinant medžiagų, kurios kelia riziką aplinkai, naudojimą, tiek ir didinant medžiagų, kurios yra vertingos ekonomikai, atgavimą, keičiasi pats požiūris į medžiagą. Vis svarbiau tampa medžiagos poveikis aplinkai, galimybė ją pakeisti saugesne alternatyva, patikimesnės, tvaresnės tiekimo grandinės, galimybė medžiagą susigrąžinti ir panaudoti ją aukštos vertės produktų gamybai“, – apibendrina VDU doc. dr. R. Dagiliūtė.
