Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė, kad Lietuvoje teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas neskaidriai pasirinkti pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjus, nevienodai paskirstyti jiems užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.
STT antikorupcinis vertinimas parodė, kad trūksta aiškių taisyklių, kaip turėtų būti pasirenkami šių paslaugų teikėjai. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT) gali pasitelkti kitus subjektus ne tik viešųjų pirkimų būdu, bet ir sudarydama jungtinės veiklos sutartis. Tačiau nėra aiškiai nustatyta, kokiais atvejais pasirenkamas šis būdas, kaip užtikrinama konkurencinga partnerių atranka ir pagal kokius kriterijus nustatomos jiems tenkančių paslaugų apimtys bei atlygis. Tai kelia riziką, kad bus pasirenkami konkretūs paslaugų teikėjai ir jiems sudaromos palankesnės sąlygos.
Nustatyta, kad nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos paskirstomi konkretūs pacientų pavėžėjimo užsakymai. Neapibrėžta, kada paslaugą turi teikti pati GMPT, o kada – jos pasitelkti subjektai. Nėra aiškaus reikalavimo, kad pirmenybė būtų teikiama arčiausiai paciento esančiam ar ekonomiškiausią paslaugą galinčiam suteikti pavežėjui. Tokiu būdu sprendimus priimantys asmenys gali savo nuožiūra nuspręsti, kuriam paslaugų teikėjui atiteks valstybės finansuojamas užsakymas ir su juo susijusios pajamos.
Analizė taip pat parodė, kad nepakankamai kontroliuojama, ar paslaugų kainos ir patiriamos išlaidos yra pagrįstos. Teisės aktuose nenustatyta, kas ir pagal kokius kriterijus turi įvertinti, ar pasirinktas tinkamiausias paslaugos teikėjas, ar maršrutas buvo racionalus, ar prašoma apmokėti suma atitinka būtinąsias sąnaudas. Taip pat nepakankamai reglamentuotos Valstybinės ligonių kasos (VLK) ar kito atsakingo subjekto pareigos tikrinti tokių išlaidų pagrįstumą ir veiksmai nustačius nepagrįstas išlaidas.
Pastebėtų rizikų aktualumą pagrindžia Valstybės kontrolės audito metu nustatyti neekonomiško pacientų pavėžėjimo pavyzdžiai. Užfiksuotas atvejis, kai, pacientui prireikus įveikti 1,1 km kelionę Vilniuje, automobilis atvyko iš Elektrėnų, iš viso nuvažiavo 72,1 km, o už paslaugą buvo sumokėta 259,20 Eur. Kitu atveju, pacientui prireikus nuvažiuoti 109 km iš Palangos į Mažeikius, pavežėjas taip pat atvyko iš Elektrėnų, iš viso nuvažiavo net 670 km, o paslauga kainavo 1 355 Eur.
STT vertinimu, nesant aiškių paslaugų paskirstymo, kainodaros ir finansinės kontrolės mechanizmų, susidaro sąlygos nepagrįstai didinti apmokamas išlaidas, o neekonomiški sprendimai finansines pasekmes perkelti valstybei.
Tarnyba taip pat pastebi, kad korupcijos rizikas gali sukelti ir nepakankamai apibrėžtos procedūros, kurių metu vertinamas specializuotų pacientų pavėžėjimo paslaugų pagrįstumas. Pavyzdžiui, jei GMPT kyla abejonių, ar sveikatos priežiūros įstaigos užsakyta paslauga yra tikrai reikalinga, ir šalims nepavyksta susitarti, galutinį sprendimą priima pati paslaugą užsakiusi įstaiga. Tai sudaro prielaidas nepagrįstai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
STT siūlo pašalinti nustatytas teisinio reguliavimo spragas: užtikrinti konkurencingą paslaugų teikėjų atranką, nustatyti objektyvius užsakymų paskirstymo kriterijus, reglamentuoti paslaugų kainodarą ir sustiprinti išankstinę bei paskesnę finansinę kontrolę. Taip pat siūloma numatyti nepagrįstai panaudotų lėšų grąžinimo mechanizmą ir nepriklausomą ginčytinų paslaugų užsakymų pagrįstumo vertinimą. Antikorupcinio vertinimo išvada pateikta Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri per du mėnesius turi informuoti apie atsižvelgimą į pastabas.
