Nors praeitais metais Europos Komisija pristatė teisėkūros paketus, kuriais siekiama supaprastinti ir sumažinti verslo administracinę naštą tvarumo srityje, vis dėlto ES Žaliojo kurso kryptis nesitraukia. Vilma Sabaliauskienė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, aplinkosaugos praktikos grupės vadovė perspėja, kad reguliavimas nesustoja, net jei verslui kartais atrodo priešingai.
2026–2030 m. laikotarpiu verslui teks prisitaikyti prie vis griežtėjančių reikalavimų – nuo pakuočių standartų ir žaliųjų teiginių vartojimo iki tekstilės atliekų tvarkymo ir mikroteršalų valymo finansavimo.
Gamintojų atsakomybė plečiasi – verslui teks daugiau pareigų
Vienas reikšmingiausių pokyčių – toliau plečiama gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Tai reiškia, kad didžioji aplinkosauginė našta perkeliama verslui, o ne vartotojui. „Gamintojas sprendžia, kokia bus pakuotės rūšis, ar pataisomas bus elektronikos gaminys, ar patvarus bus drabužis. Griežtėja ne tik reikalavimai esamoms sistemoms, tačiau atsakomybė įvedama ir naujiems gaminių bei jų atliekų srautams“, – pabrėžia V. Sabaliauskienė.
Pagal naujausius pakeitimus jau nuo 2025 m. drabužių, avalynės, aksesuarų ir kitų tekstilės gaminių gamintojai bei importuotojai yra atsakingi už tekstilės atliekų tvarkymo organizavimą ir pilną finansavimą, turi šviesti visuomenę ir registruotis specialiose sistemose.
Pirmą kartą gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas taikomas ir vandentvarkoje: farmacijos ir kosmetikos gamintojai turės finansiškai prisidėti prie mikroteršalų šalinimo iš miesto nuotekų.
Pakuočių sektoriaus laukia revoliucija
Nuo 2026 m. įsigalios naujasis ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuris pirmą kartą tiesiogiai suvienodins pakuočių sektoriaus taisykles visoje ES.
„Nuo 2030 m. visos pakuotės turės būti tinkamos perdirbti, o nuo 2038 m. rinkai bus leidžiama tiekti tik A arba B klasės pakuotes. HORECA sektoriui taip pat teks prisitaikyti: vartotojams turės būti sudaryta galimybė maistą ir gėrimus išsinešimui įsigyti daugkartinėje arba savo taroje, o didesnės parduotuvės privalės dalį ploto skirti pakartotinio užpildymo punktams, t.y. galimybei pilti ar pakuoti į savo atsineštą daugkartinę tarą“, – vardija pokyčius aplinkosaugos teisės ekspertė V. Sabaliauskienė.
Verslams numatyta pareiga keisti ir transportavimo pakuotes, pavyzdžiui, medines paletes, plastikines dėžes, – bent 40 % tokių pakuočių naudoti kaip daugkartines.
Kova su „žaliuoju smegenų plovimu“
2024 m. priimta ES direktyva dėl žaliosios vartotojų pertvarkos įveda griežtesnius reikalavimus tvarumo teiginiams. Tokie teiginiai kaip „ekologiškas“, „biologiškai skaidus“ ar „klimatui neutralus“ negalės būti naudojami be aiškių įrodymų.
„Žaliasis smegenų plovimas baigiasi. Verslas nebegalės remtis miglotais pažadais – reikės realių duomenų. Nuo 2026 m. rugsėjo Lietuvoje įsigalios nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimai, sugriežtinantys tvarumo ženklų naudojimą, taip pat įtvirtintos sąlygos tvarumo ženklo sertifikavimo sistemų veikimui“, – akcentuoja V. Sabaliauskienė.
Griežtesnės sankcijos ir platesnės aplinkos apsaugos inspektorių teisės
Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigaliojo atnaujintas aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas, kuris numato griežtesnę atsakomybę ir platesnes aplinkos apsaugos inspektorių teises.
Atsiranda du papildomi atvejai, kada gali būti stabdoma įmonės veikla: jei nėra prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų arba neatliktos privalomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. „Nuo šiol aplinkos apsaugos inspektoriai taip pat galės patekti į teritorijas be savininko žinios, nes visi veiksmai bus filmuojami“, – perspėja advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, aplinkos praktikos grupės vadovė Vilma Sabaliauskienė.
Žaliasis kursas – ne tik išlaidos, bet ir galimybės
Nepaisant iššūkių, V. Sabaliauskienė ragina verslą žiūrėti į pokyčius strategiškai: „Galima matyti tik papildomas išlaidas, bet galima matyti ir naujus verslo modelius – dalijimosi platformas, nuomos paslaugas, ilgaamžius produktus ar pakuotes. Tvarumas nėra tik pareiga, tai ir galimybė sutaupyti bei kurti vertę.“
