Valstybė gali formuoti žmonių mitybos įpročius ne tik draudimais ar ribojimais, bet ir keisdama tai, ką jie mato kasdienėje aplinkoje. Jungtinė Karalystė pasirinko būtent tokį kelią – nuo šiemet ji ėmė sistemingai riboti nesveiko maisto reklamą, ir ypač – vaikams. Advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas Juras Žymančius komentuoja ir Lietuvos praktiką.
Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo sausio pradžios taip pat įsigaliojo atnaujintos nacionalinės mitybos rekomendacijos, nustatančios, kaip turėtų atrodyti subalansuota mityba artimiausią penkmetį – iki 2030 metų. Jos nepanaikino dar 2011 m. sukurtos vadinamosios „lėkštės“ schemos, kurios paprastai parodo, kokios maisto grupės ir kokiomis proporcijomis žmonės turėtų rinktis kasdien. Tačiau naujosios rekomendacijos, komentuoja J. Žymančius, iš esmės keičia pieno produktų stebėjimą ir interpretaciją šiame modelyje: peržiūrėti rekomenduojami kiekiai, baltymai ir vaidmuo, o pats požiūris į detalesnį mitybos sudėties vertinimą.
Nebematys nesveiko maisto reklamos
JK reklamos pakeitimai nutaikyti į maisto produktus, turinčius daug riebalų, cukraus ir druskos. Šių produktų pardavimas ir vartojimas tebėra legalus – tik ribojamas jų matomumas TV reklamoje ir internete. Kitaip tariant, transliacijose iki 21 valandos, t. y. vadinamuoju vaikų žiūrėjimo laiku, nebebus nesveiko maisto – gaiviųjų gėrimų, saldainių, picų, ledų ir kitų panašių, daug riebalų, cukraus ir druskos turinčių maisto produktų – reklama. Tokių ribojimų pagrindas – tyrimai, rodantys, kad JK kas dešimtas vaikas iki penkerių metų yra nutukęs.
„Įstatymų leidėjai pasirinko prevencinį modelį. Jis grindžiamas prielaida, kad mažesnis šios rūšies reklamos skatinimas skatina sveikesnius pasirinkimus, net jei vartotojai sąmoningai nesuvokia jos poveikio“, – aiškina teisininkas.
Ši prielaida reiškia, kad jei jus veikia pasąmoniniai veiksniai, teisinis reguliavimas turėtų įsikišti prieš priimant sprendimus.
Lietuva pasirinkusi kitokį sprendimą
Lietuvoje taikomi įstatymai neišskiria nesveiko maisto kaip atskiros kategorijos, kuriai būtų taikomi plačiai apimantys reklamos draudimai. „Reglamentavimas labiau orientuotas į reklamos vykdymo būdus – draudžiami klaidinantys teiginiai, nesąžininga komercinė praktika ir netinkamas tikslinės reklamos nukreipimas į vaikus. Kitaip tariant, akcentas dedamas ne pačiam maistui, o tam, kaip jis pateikiamas vartotojams“, – sako J. Žymančius.
Prieš keletą mėnesių Seimas diskutavo ir dėl griežtesnių reklamos apribojimų, labai panašių į JK pradėtą taikyti modelį. Visgi Seimo svarstyti pasiūlymai apriboti nesveiko maisto reklamą greitai buvo atmesti (nesutarta, kaip apibrėžti nesveiką maistą, taip pat pabijota, kad dėl draudimo dalies pajamų netektų žiniasklaida). Seimas balsavo prieš bendro draudimo įvedimą.
„Skirtumas tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos nėra tai, ar nesveika mityba laikoma problema – aktualia ji pripažįstama abiejose. 2022 m. „Eurostat“ duomenimis, lietuviai užima penktą vietą pagal antsvorį turinčių vyresnių nei 16 metų žmonių amžiaus grupėje. Esminis skirtumas yra tai, kaip įstatymų leidėjai vertina reklamos įtaką ir atsakomybę“, – teigia COBALT teisininkas.
Lietuva šalia reklamos reguliavimo jau taiko ir fiskalines priemones – nuo 2026 m. pagal Akcizų įstatymo pataisas įsigaliojęs saldintų gėrimų akcizas skirtas vartojimo mažinimui per kainą.
„JK modelis remiasi prielaida, kad matomumas formuoja – sumažinus reklamos matomumą, tikimasi sveikesnių pasirinkimų. Lietuvos atveju vartotojai apsaugomi nuo klaidinimų ir nesąžiningo reklamos taikymo, o patys gali pasirinkti palankiau savo sveikatai.
Ar įstatymai turėtų formuoti žmones ribodami tai, ką jie mato, ar reguliuoti informaciją ir pasitikėti piliečiais, kad jie patys priimtų sprendimus, klausimas lieka atviras.
