Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad Europos atstovu būsimose taikos derybose dėl Ukrainos galėtų būti Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas António Costa. Pasak Lietuvos vadovo, svarbiausia, kad toks asmuo turėtų visų 27 Europos Sąjungos valstybių mandatą.
Nausėda svarbiausiu laiko visų ES šalių mandatą
G. Nausėdos teigimu, karo baigtis smarkiai paveiks viso Europos žemyno saugumą, ekonominę ir socialinę padėtį, todėl Europos atstovų dalyvavimas derybose būtų natūralus. Vis dėlto prieš pasirenkant atstovą esą būtina nustatyti aiškius kriterijus.
Prezidentas pažymėjo, kad svarstoma nemažai galimų kandidatų, tačiau išskyrė vieną esminę sąlygą – įgaliojimą kalbėti visų 27 ES valstybių vardu.
Pasak G. Nausėdos, tokį formalų mandatą šiuo metu jau turi EVT pirmininkas A. Costa, todėl papildomo mandato jam tikriausiai nereikėtų.
Šią poziciją prezidentas išsakė A. Costai viešint Lietuvoje. Per numatytą jų susitikimą ketinta aptarti ES darbotvarkės klausimus.
Costa siekia tiesioginio ryšio su Maskva
Diskusijos dėl bendro Europos atstovo vyksta A. Costai mėginant atverti tiesioginio ryšio kanalą su Kremliumi – Rusijos prezidento administracija Maskvoje – dėl karo Ukrainoje.
2026 metų birželį EVT pirmininkas pavedė savo biurui užmegzti kontaktą su Kremliumi. Jis aiškino nesiekiantis tapti tarpininku ar kurti lygiagretaus derybų kanalo.
A. Costos teigimu, ES turi pati gauti Rusijos perduodamas žinias ir tiesiogiai išsakyti Maskvai savo poziciją, užuot priklausiusi vien nuo kitų valstybių pateikiamų interpretacijų.
Vis dėlto birželio 18–19 dienomis ES šalių vadovams nepavyko susitarti nei dėl ryšio kanalo su Maskva, nei dėl to, kas turėtų atstovauti Bendrijai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tuomet sakė, kad tokio sprendimo nereikia, kol realios derybos dar neprasidėjo.
Europos Parlamento tyrimų tarnybos vertinimu, A. Costos biuro kontaktai su Rusijos pareigūnais paskatino ilgą ES vadovų diskusiją. Joje vyravo nuomonė, kad atstovavimo klausimą kelti dar per anksti, nes Rusija nerodo pakankamo atvirumo deryboms.
A. Costa taip pat yra pabrėžęs, kad Ukrainą remianti ES negali būti neutrali tarpininkė. Tačiau būsimose taikos derybose ES institucijos, pasak jo, turėtų ginti Bendrijos interesus pagal sutartyse nustatytas kompetencijas.
Kremlius birželį pareiškė esąs pasirengęs kontaktams su Europa tik tuo atveju, jeigu ši atsisakytų su Maskva kalbėti „iš jėgos pozicijų“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu tvirtino, kad ES negali būti nešališka taikos tarpininkė.
Tajani taip pat įvardijo Costą
Spalio 15 dieną Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino ES pasirinkti bendrą atstovą taikos deryboms. Kaip vieną galimų kandidatų jis taip pat įvardijo A. Costą.
A. Tajani pabrėžė, kad pasirinktas asmuo privalo turėti įgaliojimus kalbėti visos ES vardu. Juo galėtų tapti A. Costa arba kitas visoms valstybėms priimtinas kandidatas.
Spalio 16 dieną A. Costa pareiškė, kad ES parama Ukrainai išlieka itin tvirta ir dabar nėra laikas nei jos mažinti, nei švelninti Rusijai taikomas sankcijas. Spalio 15–16 dienomis vykusiame EVT susitikime ES vadovai pasveikino priimtą 21-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir papildomus ribojimus beveik 1 600 su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu susijusių asmenų bei organizacijų.
