Lietuvos teisėje įmonė gali būti įpareigota atlyginti žalą net ir nesant jos kaltės ar pažeidimo. Šis principas, vadinamas griežtąja civiline atsakomybe, aktualus didesnės rizikos sektorių įmonėms, tokioms kaip statybų, gamybos, transporto, bei nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams.
Bendrasis civilinės atsakomybės principas reikalauja keturių sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės. Tačiau Civilinis kodeksas numato išimtis, kai atsakomybė kyla be kaltės, pavyzdžiui, dėl pastatų griūties, gyvūnų padarytos žalos ar didesnio pavojaus šaltinių (transporto priemonių, pavojingų medžiagų, statybų veiklos) naudojimo. Teisininkas Rokas Puodžiūnas iš advokatų profesinės bendrijos AVOCAD pabrėžia, kad verslui svarbu suprasti, jog veikla ar turtas gali lemti didesnę teisinę riziką, o rūpestingas elgesys ne visada garantuoja atsakomybės išvengimą.
Pastatų savininkams ir valdytojams – ypatinga atsakomybė
Nekilnojamojo turto valdymas yra viena aktualiausių griežtosios civilinės atsakomybės sričių. Už žalą, atsiradusią dėl pastatų, statinių ar kitų konstrukcijų sugriuvimo arba jų trūkumų, atsako savininkas ar valdytojas, jei įstatymo nustatytos sąlygos leidžia taikyti atsakomybę būtent jam. Tai gali apimti žalą nuo nesandaraus stogo iki nukritusių konstrukcijų ar nesaugių laiptų. Tačiau, pasak R. Puodžiūno, būtina nustatyti, kad žala atsirado būtent dėl statinio trūkumo, o ne tik dėl fakto, kad žmogus susižalojo pastate ar apgadino automobilį. Teismai nuosekliai akcentuoja, kad svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp konkretaus statinio trūkumo ir atsiradusių nuostolių.
Nuo stogo nukritęs sniegas: kas turi atlyginti žalą?
Dažna situacija – nuo stogo nukritęs sniegas ar ledas, apgadinęs automobilį. Teismų praktika rodo, kad tai nėra automatiškai statinio konstrukcijos trūkumas. Jei sniegas susiformavo dėl įprastų atmosferos sąlygų ir nėra defektų, tokios aplinkybės nepakanka griežtajai atsakomybei taikyti. Vienoje byloje teismas vertino ir nukentėjusiojo elgesį: automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, kur nebuvo leidžiama, ir tinkamai pastatytas būtų išvengta žalos. Tokios bylos iliustruoja, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, analizuojant žalos atsiradimo priežastis, oro sąlygas, pastato būklę, valdytojo ir nukentėjusiojo elgesį.
Ne kiekvienas inžinerinės sistemos gedimas reiškia griežtąją atsakomybę
Vandentiekio, šildymo ir kitų pastato inžinerinių sistemų gedimai taip pat gali sukelti didelių nuostolių. Sprendžiant atsakomybės klausimą, svarbu nustatyti konkretų defektą ir už jo priežiūrą atsakingą asmenį. Pavyzdžiui, trūkus vonios šildytuvo jungčiai bute, už tai atsakingas buto savininkas. Tai rodo, kad atsakomybės ribos priklauso nuo konkretaus objekto defekto ir priežiūros pareigų. Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kur veikia keli subjektai (savininkas, administratorius, nuomininkai, techninės priežiūros paslaugų teikėjai), svarbu aiškiai apibrėžti jų pareigas ir atsakomybės ribas.
Ką verslui verta įsivertinti iš anksto?
Griežtosios civilinės atsakomybės reguliavimas primena verslui, kad teisinė rizika gali egzistuoti net ir laikantis procedūrų. Nekilnojamojo turto savininkams ir valdytojams svarbu ne tik tinkamai prižiūrėti pastatus, bet ir dokumentuoti patikrinimus, defektų šalinimą, priežiūros darbus bei atsakomybės pasiskirstymą. Taip pat svarbu įvertinti civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir jų ribas. Nors griežtoji atsakomybė nereiškia automatinio žalos atlyginimo, nukentėjusiajam vis tiek reikia pagrįsti atsakomybės sąlygas, o verslas gali pasiremti aplinkybėmis, susijusiomis su nukentėjusiojo veiksmais ar kitais atleidimo nuo atsakomybės pagrindais.
Prevencinis teisinis įsivertinimas, aiškiai paskirstytos pareigos ir tinkamas incidentų dokumentavimas gali padėti išvengti ilgų ginčų arba sustiprinti įmonės poziciją jiems kilus. Svarbiausia atskirti žalą, kuri tiesiog įvyko objekte, nuo žalos, kurią sukėlė objekto trūkumai, nes tai lemia skirtingą teisinį rezultatą.
