Graikija šeštadienį, spalio 3 dieną, perdavė Bulgarijai carui Samueliui priskiriamus palaikus. Salonikuose, antrame pagal dydį Graikijos mieste, surengtoje ceremonijoje dalyvavo abiejų šalių premjerai Rumenas Radevas ir Kiriakas Micotakis, o mainais Bulgarija grąžino Graikijai 48 per Pirmąjį pasaulinį karą išvežtas religines ir kultūros vertybes.
Abi šalys apsikeitė istorinėmis vertybėmis
Perdavimo ceremonija surengta Salonikų Bizantijos kultūros muziejuje. Ji įgyvendino rugsėjo 29 dieną Bulgarijos ir Graikijos kultūros ministrų sudarytą susitarimą, kurį R. Radevas pavadino istoriniu.
Bulgarijai perduoti ne tik Samueliui priskiriami palaikai, bet ir antropologinė medžiaga iš visų keturių sarkofagų, rastų Šv. Achilo bazilikoje Graikijai priklausančioje saloje Mažajame Prespos ežere, netoli Albanijos ir Šiaurės Makedonijos sienų.
Mainais Graikija atgavo 48 vertybes, kurias Bulgarijos kariai 1917 metais išvežė iš šiaurinės šalies dalies bažnyčių ir vienuolynų. Tarp jų yra ikonų, kryžių, liturginių drabužių, relikvijorių ir vyskupo sostas.
Šie daiktai priklausė Serų ir Nigritos metropolijai bei Timijo Prodromo ir Panagijos Eikosifoinisos vienuolynams. Iki lapkričio 5 dienos jie bus eksponuojami Salonikų Bizantijos kultūros muziejuje, o vėliau perduoti ankstesniems savininkams.
R. Radevas pareiškė, kad palaikai ir sugrąžintos vertybės „priklauso abiem tautoms“, o susitarimas leis būsimoms kartoms pagerbti protėvius. Pasak jo, anksčiau abi valstybes skyręs Samuelio palikimas dabar jas vienija ir stiprina Bulgarijos bei Graikijos strateginį bendradarbiavimą.
Graikijos premjeras K. Micotakis pabrėžė principą, kad paminklai ir istorinės relikvijos negali būti laikomi karo grobiu. Jis šį susitarimą taip pat susiejo su ilgalaikiu Graikijos siekiu susigrąžinti Partenono skulptūras.
Palaikų tapatybė nėra galutinai įrodyta
Palaikus XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Šv. Achilo saloje aptiko graikų archeologas Nikolaas Mucopulas. Skirtinguose šaltiniuose kasinėjimų ir atradimo data nurodoma kaip 1964 arba 1965 metai.
Archeologai rado maždaug 1,6 metro ūgio vyro skeletą. Kape taip pat buvo prabangaus, auksu apsiūto šilko su paukščių motyvais liekanų.
Palaikų tapatybė galutinai nepatvirtinta. Samueliui jie priskirti atsižvelgus į kapo vietą, puošnaus drabužio liekanas, mirusiojo amžių ir seną sugijusį kaulo lūžį. Todėl tarptautiniuose pranešimuose jie vadinami Samueliui priskiriamais, o ne neabejotinai identifikuotais valdovo palaikais.
Samuelis valdė 997–1014 metais ir kartu su broliais kariavo prieš Bizantijos imperiją. Savo valdžios centru jis pavertė Prespos ir Ochrido ežerų regioną Balkanuose, kurio didžioji dalis dabar priklauso Šiaurės Makedonijai.
Po 1001 metų persvarą susigrąžinusi Bizantija 1014-aisiais sutriuškino Samuelio kariuomenę. Pagal tradicinį pasakojimą, valdovas mirė nuo sukrėtimo, išvydęs imperatoriaus Bazilijaus II įsakymu apakintus savo karius.
Derybas dėl palaikų grąžinimo Bulgarija oficialiai pradėjo 2007 metais. Dabar juos numatyta kariniu transporto lėktuvu „Spartan“ atskraidinti į Bulgarijos sostinę Sofiją, lėktuvą lydint naikintuvams MiG-29 ir F-16.
Valstybinėje ceremonijoje suplanuotas 21 artilerijos salvės pasveikinimas ir procesija į Šv. Sofijos cerkvę – VI amžiaus baziliką, kurios vardu pavadinta Bulgarijos sostinė. Joje palaikai bus laikomi specialiai pagamintame balto marmuro sarkofage.
Samuelio palikimas tebeskiria Sofiją ir Skopję
Į Samuelio palikimą pretenduoja ir Šiaurės Makedonija. Jos sostinėje Skopjėje stovi didelė valdovo statula, o klausimas, kurios valstybės istorijai jis priklauso, tebėra politinis ir istorinis Sofijos bei Skopjės ginčas.
2022 metais Bulgarijos ir Šiaurės Makedonijos dvišalė istorijos komisija rekomendavo Samuelį pristatyti kaip valdovą valstybės, kurią dauguma šiuolaikinių istorikų laiko Bulgarijos imperija, gyvavusia ir dabartinės Šiaurės Makedonijos teritorijoje.
Analitinio centro „Carnegie Europe“ tyrėjas Dimitaras Bečevas teigė, kad Samuelis užima svarbią vietą tiek Bulgarijos, tiek Šiaurės Makedonijos istoriniuose pasakojimuose. Jo vertinimu, palaikų perdavimo iniciatyva kartu pabrėžia teiginį apie Makedonijos slavų gyventojų bulgarišką pobūdį.
