Grenlandijos užsienio reikalų, verslo ir žaliavų ministras Múte B. Egede pareiškė, kad visiškai atkurti pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis bus „sudėtinga užduotis“. Jo žodžiai nuskambėjo Grenlandijos parlamentui pradėjus svarstyti saugumo susitarimą, pagal kurį JAV šioje autonominėje Danijos teritorijoje galėtų įkurti dvi naujas karines bazes.
Trumpo pareiškimai pakirto grenlandiečių pasitikėjimą
„Kažkas sulūžo“, – apie Grenlandijos ir JAV santykius Danijos transliuotojui DR sakė M. Egede. Pasak jo, „įvyko rimtas pasitikėjimo pažeidimas“, nes sąjungininkė elgėsi nepagarbiai.
„Kai draugas elgiasi šitaip – be jokios pagarbos, – pasitikėjimą tenka atkurti iš naujo“, – teigė ministras. Jis pridūrė suprantantis daugelį grenlandiečių, praradusių anksčiau turėtą pasitikėjimą JAV.
Pasitikėjimo krizę sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kad Jungtinėms Valstijoms būtina Grenlandijos kontrolė, ir jo atsisakymas atmesti galimybę panaudoti jėgą šiai teritorijai perimti. Arkties saloje, kuri yra autonominė Danijos teritorija, gyvena maždaug 57 tūkst. žmonių.
Vis dėlto M. Egede nurodė, kad po 2026 metų vasaros atostogų derybose atsirado postūmis. Pasak jo, šalys dirbo vadovaudamosi tarpusavio pagarba ir galiausiai pasiekė susitarimą.
Susitarimas leistų JAV pastatyti dvi dideles bazes
JAV, Danija ir Grenlandija susitarimą pasirašė rugsėjo 22 dieną Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Dokumentą pasirašė D. Trumpas, Danijos premjerė Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeras Jens-Frederik Nielsen.
Susitarimas leidžia JAV modernizuoti ir plėsti veiklą Pituffiko kosminėje bazėje Grenlandijos šiaurės vakaruose, taip pat įkurti naujas gynybos zonas – karines bazes – Narsarsuako ir Mestersvigo vietovėse. Tikslias jų technines sąlygas dar turės suderinti visos trys šalys.
D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nedelsdamos pradės kurti didelį karinį buvimą Grenlandijoje ir statys „dvi labai dideles karines bazes“.
Ateityje galėtų būti steigiama ir daugiau JAV gynybos zonų, tačiau kiekvienos jų vieta, mastas ir veikla turėtų būti aptarti sutartyje numatytame Nuolatiniame komitete. Įgyvendinimo detalėms būtų reikalingas bendras šalių sutarimas.
Susitarimas suteikia JAV pajėgoms plačias judėjimo sausuma, oru ir jūra, įskaitant povandeninę prieigą, teises. Kartu jame reikalaujama kiek įmanoma gerbti Grenlandijos gyventojų gyvenimo būdą, medžioklę, žvejybą ir kitą tradicinę veiklą.
Ne NATO valstybėms būtų draudžiama Grenlandijoje steigti pilotuojamus ar nepilotuojamus karinius objektus arba laikyti nuolatines pajėgas, nebent visos susitarimo šalys nuspręstų kitaip.
Parlamentas tęs svarstymą, o opozicija reikalauja atsakymų
Grenlandijos parlamentas Inatsisartut susitarimą pradėjo svarstyti spalio 12 dieną. Po maždaug keturias valandas trukusių debatų dokumentas buvo perduotas antrajam svarstymui, jo papildomai nenagrinėjant parlamento komitete. Tuo metu Danijos parlamentas Folketingas klausimo dar nebuvo įtraukęs į savo darbotvarkę.
Susitarimas dar nėra įsigaliojęs. Tam būtinos procedūros Grenlandijos ir Danijos parlamentuose, o jas užbaigus Jungtinėms Valstijoms turėtų būti įteikta diplomatinė nota.
Opozicinės Grenlandijos partijos „Naleraq“ lyderis Pele Brobergas kritikavo tai, kad dokumente Grenlandijai neužtikrinamas finansinis atlygis. Jis taip pat kėlė klausimus dėl galimo atominių povandeninių laivų dislokavimo ir neapibrėžtų JAV priešraketinės gynybos sistemos „Golden Dome“ detalių.
Atsakydamas į kritiką M. Egede pareiškė, kad naujasis susitarimas suteikia Grenlandijai stipresnes teisines, aplinkosaugos ir kultūrinio gyvenimo apsaugos priemones. Pasak jo, su bazėmis susijusios sutartys, kiek įmanoma, turėtų būti skiriamos Grenlandijos įmonėms.
Grenlandijos ir Danijos pareigūnai pabrėžia, kad susitarimas patvirtina Danijos Karalystės suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir pripažįsta Grenlandijos gyventojų apsisprendimo teisę. J.-F. Nielsenas akcentavo, kad šį kartą Grenlandija pati yra susitarimo šalis – dokumentas sudarytas ne tik „apie mus“, bet ir „su mumis“.
Sutartis galiotų ir tuo atveju, jeigu Grenlandija ateityje taptų nepriklausoma. Tuomet ji turėtų likti NATO ir perimti Danijos teises bei įsipareigojimus pagal šį susitarimą.
