Kinijos šiaurės rytuose esančio pasienio miesto Mandžūro pareigūnai paragino stiprinti epidemiologinę stebėseną ir bendradarbiavimą su uostų bei muitinės tarnybomis. Atsargumo priemonių imtasi po neaiškios Rusijos kovos su maru instituto darbuotojos mirties, nors Kinijos ir tarptautinės institucijos riziką vertina kaip mažą.
Kinijos pasienio tarnybos stiprina stebėseną
Maždaug už 210 kilometrų į pietryčius nuo Mandžūro esančio Hulunbuiro ligų kontrolės centras paskelbė prevencinį perspėjimą žmonėms, grįžtantiems iš Rusijos Tolimųjų Rytų teritorijų, kuriose yra maro židinių.
Atvykusiesiems patarta stebėti sveikatą, o pajutus įtartinų simptomų kreiptis į medikus ir nurodyti kelionių istoriją. Taip pat rekomenduota neliesti nugaišusių graužikų ar švilpikų, nevalgyti laukinių gyvūnų ir saugotis blusų įkandimų.
Hulunbuiro institucijos protrūkio tikimybę savo teritorijoje įvertino kaip mažą. Žmonių maro atvejų šiame Kinijos regione nefiksuota nuo 1927 metų, o pastarųjų metų stebėsena neparodė ir ligos protrūkių tarp graužikų.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas spalio 6 dieną pareiškė, kad Kinija ir Rusija glaudžiai bendradarbiauja užkrečiamųjų ligų, įskaitant marą, prevencijos ir kontrolės srityje.
„15min“ taip pat pranešė apie Kinijoje sklindančias, tačiau oficialiai nepatvirtintas kalbas dėl galimo griežto karantino ir raginimus šalies šiaurės rytų gyventojams kaupti konservus bei antibiotikus.
Mirties priežastis tebėra nenustatyta
Incidento centre atsidūrė 28 metų Darja Šipilova, dirbusi Irkutsko Sibiro ir Tolimųjų Rytų kovos su maru institute Rusijoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl sunkios pneumonijos ji buvo hospitalizuota rugsėjo 29 dieną ir mirė spalio 2-ąją. „15min“ skelbė, kad darbe moteris pasijuto blogai rugsėjo 30 dieną.
Žiniasklaidoje pasirodė nepatvirtinta versija, esą D. Šipilova galėjo užsikrėsti plaučių maru, kai rugsėjo 25 dieną laboratorijoje sudaužė mėgintuvėlį. Viešai prieinamų šį pasakojimą patvirtinančių įrodymų nėra, o darbuotojos motina teigė tokia įvykių versija netikinti.
Rusijos institucijos PSO informavo, kad dvi atskiros patikros laboratorijoje nenustatė biologinės saugos incidento. Maskva žiniasklaidos pranešimus apie tokį įvykį pavadino netiksliais ir tvirtina, kad D. Šipilova mirė ne nuo maro. Oficiali diagnozė tebėra nežinomos kilmės pneumonija, o Irkutsko srityje pastaruoju metu maro atvejų, Rusijos teigimu, neregistruota.
JAV ir PSO paprašė Rusijos pateikti daugiau informacijos apie mirtį. PSO vėliau patvirtino gavusi Maskvos atsakymą, tačiau nurodė, kad pneumoniją sukėlęs veiksnys ir užsikrėtimo šaltinis vis dar nenustatyti. Todėl galimo poveikio laboratorijoje kol kas negalima visiškai atmesti.
Kontaktai liko be simptomų, ribojimų nerekomenduojama
Dėl D. Šipilovos darbo pobūdžio Rusijos tarnybos nustatė platų galimų kontaktų ratą. Žmonės septynias dienas buvo stebimi gydymo įstaigose arba namuose, tačiau nė vienam nepasireiškė įtartinų simptomų, o iki spalio 9 dienos jų stebėsena buvo baigta.
Atlikus daugiau kaip 5 500 laboratorinių tyrimų, tarp kontaktų pavojingų sukėlėjų nenustatyta. Aptikti du COVID-19, trys rinoviruso, vienas Haemophilus ir keli oportunistinių infekcijų atvejai.
PSO nenustatė, kad su šiuo įvykiu būtų susijęs besitęsiantis ligos plitimas. Organizacija pasiūlė Rusijai techninę pagalbą pavojingų patogenų ir laboratorinės biologinės saugos klausimais, tačiau, remdamasi turima informacija, nerekomenduoja riboti kelionių ar prekybos.
Atsargumo priemonių ėmėsi ir su Rusija besiribojanti Mongolija. Jos sveikatos, muitinės ir užkrečiamųjų bei zoonozinių ligų institucijos bendru greituoju vertinimu grėsmę šaliai pripažino maža, tačiau nurodė stiprinti stebėseną pasienio punktuose, parengtį ir kasdienį informacijos rinkimą. Mongolijos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Selengės aimako, tai yra administracinio regiono šalies šiaurėje, pasienio punktai veikia įprastai, juose tęsiama sveikatos kontrolė.
