Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 12 dieną Liuksemburge susitiko su Ukrainos diplomatijos vadovu Andrijumi Sybiha. Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos paraštėse vykusiame pokalbyje daugiausia dėmesio skirta Ukrainos stojimui į ES, karinei bei energetinei paramai ir spaudimui Rusijai bei jos sąjungininkei Baltarusijai.
Lietuva siekia Ukrainos narystės ES iki 2030 metų
K. Budrys pareiškė, kad Lietuva siekia, jog Ukraina visateise ES nare taptų ne vėliau kaip 2030 metais. Pasak ministro, nuo Ukrainos integracijos spartos priklauso visos Europos saugumas ir stabilumas.
Ukrainos stojimo į ES spartinimas turėtų tapti vienu pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį prioritetų. Lietuva laikosi pozicijos, kad stojimo derybose reikšminga pažanga turi būti padaryta nedelsiant.
K. Budrys taip pat paragino atverti likusias keturias derybų skyrių grupes ir iki 2026 metų pabaigos pasistūmėti derybose tiek su Ukraina, tiek su Moldova.
Parama Ukrainai buvo viena pagrindinių ir viso ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio temų. Jam pirmininkavo už ES užsienio ir saugumo politiką atsakinga vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas, o prieš ministrų diskusiją surengtas neformalus pasikeitimas nuomonėmis su A. Sybiha.
Lietuva rengia naują energetikos įrangos siuntą
Ministrai aptarė ir Lietuvos paramą Ukrainos gynybai bei energetikos sektoriui. Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos karinei, saugumo ir gynybos paramai skirti bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Naujausią Lietuvos perduotą energetinę paramą sudarė 253 tonos įrangos. Šalis taip pat rengia papildomą didelės galios transformatorių ir kitos energetikos įrangos siuntą, turinčią padėti užtikrinti elektros bei šilumos tiekimą Ukrainos gyventojams šaltuoju metų laiku.
Rugsėjo 15 dieną Lietuvos Vyriausybė buvo paskelbusi apie planą iš uždarytos Ignalinos atominės elektrinės Ukrainai perduoti daugiau kaip 600 tonų sveriančius transformatorius ir kitą įrangą.
Lietuvos ir Ukrainos pareigūnai perspėjimus dėl sunkios artėjančios žiemos sieja su tęsiamais Rusijos smūgiais civilinei energetikos infrastruktūrai. Lietuva taip pat investuoja į ilgalaikį Ukrainos energetikos atsparumą, mokyklose ir ligoninėse plėsdama decentralizuotos elektros gamybos bei energijos kaupimo sprendimus.
K. Budrys ragina stiprinti Rusijos ir Baltarusijos izoliaciją
K. Budrys paragino griežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei tęsti tarptautinę abiejų režimų izoliaciją. Ministro teigimu, būtina užkirsti kelią neteisėtai iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežtų grūdų patekimui į Europos rinką.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos izoliacija turėtų apimti jų dalyvavimą sporto ir kultūros renginiuose. Pasak K. Budrio, kol Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, Europos atsakas į tarptautinės teisės pažeidimus turi išlikti vieningas ir principingas.
Spalio 12 dieną ES valstybės susitarė dėl iki tol didžiausio sankcijų sąrašų išplėtimo. Į juos įtraukta beveik 1 600 asmenų ir subjektų, siejamų su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu, informacinėmis operacijomis bei destabilizuojančia veikla.
K. Budrys papildomai ragino taikyti sankcijas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams, riboti Kremliaus pajamas iš energijos eksporto, kovoti su vadinamuoju šešėliniu laivynu ir ieškoti būdų įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos reikmėms.
