Gripo sezonas įsibėgėja, didindamas galimybę susirgti virusinėmis infekcijomis. Dažnas, susirgęs virusine infekcija, po kelių dienų ar savaitės apie gripą pamiršta. Kitam gydantis savijauta ne gerėja, bet blogėja. Medikai pataria įvertinti simptomus ir neignoruoti blogėjančios savijautos, nes tai gali būti gripo komplikacija, dažnai užklumpanti vaikus, senjorus, nėščiąsias ir lėtinėmis ligomis sergančius žmones.
Dažnos gripo komplikacijos
Nors gripas – dažniausiai ambulatoriškai gydoma virusinė infekcija, tačiau labai sunkiai sergantys pacientai guldomi ir į ligoninę. Per šių metų sausio mėnesį (iki 28 d. ) ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Molekulinėje laboratorijoje diagnozuoti 78 virusiniai susirgimai pacientams, gydytiems ligoninėje. Iš jų – 56 A tipo gripo virusai, 2 Covid-19 atvejai, respiracinis sincitinis virusas (RSV) diagnozuotas 7 pacientams. Rinoviruas (HRV) diagnozuotas 9 pacientams. Po du atvejus nustatyta paragripo (HPIV) ir adenovirusų (AdV).
Gydymo ligoninėje dažniausiai prireikia dėl gripo komplikacijų. Šiuo metu iš 44 vaikų, gydomų Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriuje, beveik pusė gydoma dėl gripo komplikacijų. Pasak skyriaus vedėjos Indrės Stankevičienės, dažniausiai gripu persirgusius vaikus užklumpa plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas – bene pavojingiausios komplikacijos, kurios gali išsivystyti labai greitai. Būdingi plaučių uždegimo simptomai: stiprus kosulys, dusulys, krūtinės skausmas, aukšta temperatūra, silpnumas. Vaikams ir žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, dažnai pasireiškia sinusitas, sukeliantis veido skausmą, spaudimą.
Pasak otorinolaringologės Jolitos Stankevičienės, į Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus Konsultacijų poskyrį dažnai kreipiasi vaikai ir suaugusieji, kuriuos, persirgus gripu, vargina kraujavimas iš nosies, diagnozuojami neuritai – klausos nervo pažeidimai, otitai. Dažna gripo komplikacija otitas ypač pasireiškianti vaikams (iki 20 proc. atvejų). Ji atsiranda virusui pažeidus nosiaryklės ir ausies trimito gleivinę. Pagrindiniai simptomai yra stiprus ausies skausmas, prikurtimas, pakilusi temperatūra, o gydymui dažnai naudojami antibiotikai arba lašai nuo uždegimo.
Komplikacijos būna ir retos, ir sunkios
Tai, pasak gydytojo, reta gripo komplikacija. Nors ji nėra tarp dažniausiai minimų komplikacijų (kaip plaučių ar ausų uždegimas), medicininiai tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp sunkios gripo formos ir trombocitų kiekio mažėjimo.
Retais atvejais virusinė infekcija gali laikinai sutrikdyti trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kuo sunkesnė gripo eiga, tuo didesnė trombocitopenijos rizika. Mažas trombocitų skaičius gali būti blogos prognozės ženklas hospitalizuotiems pacientams. Todėl patariama nedelsti, jei po gripo pastebėjote neaiškios kilmės mėlynes ar dažnesnį kraujavimą iš dantenų ar nosies, bet kreiptis į medikus ir atlikti bendrą kraujo tyrimą.
Žmonėms, sergantiems astma, diabetu ar širdies ligomis, gripas gali pabloginti bendrą būklę ir apsunkinti gydymą. Pasak Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjo Aido Kaušo, daugumą į skyrių guldomų pacientų, sergančių gripu, vargina ne sunkios būklės, bet senyvas amžius ir gretutinės ligos: astmos, cukrinio diabeto paūmėjimas. Neretai ši liga gali sukelti dehidrataciją, o tai ypač pavojinga mažiems vaikams ir senjorams, nes organizmas greitai netenka skysčių. Pavojingiausios komplikacijos – širdies (miokarditas), smegenų (encefalitas) uždegimas, sepsis. Gydytojai įspėja, jog gripo komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams. Norint jų išvengti būtina laikytis gydytojo nurodymų, tinkamai gydyti gripą, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos būtina sustiprėti, stengtis nepervargti, vengti stresų, rinktis visavertį vitaminingą maistą.
Asociatyvi nuotr.
