ILTE klientų tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės

ILTE po audros naujos paramos priemonės ūkininkams nekuria – svarsto plėsti esamas paskolas

Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir Žemės ūkio ministerija svarsto, kaip nuo rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems ūkininkams sudaryti sąlygas pasinaudoti jau veikiančiomis lengvatinėmis paskolomis. Atskiro finansavimo mechanizmo šiuo metu kurti neplanuojama.

Priemonei jau skirta 50 mln. eurų

ILTE klientų tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės teigimu, pirminė kryptis – nukentėjusiems ūkiams pritaikyti priemonę „Apyvartinės paskolos žemės ūkiui“.

Šiai priemonei šiuo metu skirta 50 mln. eurų. Jos finansavimas liepą jau buvo padidintas 10 mln. eurų – nuo 40 mln. iki 50 mln. eurų.

Iš visos sumos 40 mln. eurų numatyta ūkiams, nukentėjusiems nuo rinkos sutrikimų arba stichinių meteorologinių reiškinių. Likę 10 mln. eurų skirti ūkiams, negalintiems gauti finansavimo rinkoje.

Pasak G. Gečiauskienės, įvertinus audros padarinius, priemonės paklausą ir galimą papildomą paskolų poreikį, finansavimą gali tekti dar kartą didinti. Galutinis sprendimas dėl papildomų lėšų kol kas nepriimtas, o konkrečią sumą ILTE derintų su Žemės ūkio ministerija.

Iki rugpjūčio 29 dienos ILTE dar nebuvo gavusi ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių užklausų dėl per šią audrą patirtų nuostolių.

Paraiškos „Apyvartinėms paskoloms žemės ūkiui“ priimamos nuo gegužės 4 dienos, o rugpjūčio 4-ąją įsigaliojo atnaujintas priemonės sąlygų aprašymas. Iki liepos 9 dienos buvo patvirtinta daugiau kaip 170 paskolų už 17,3 mln. eurų ir pasirašyta daugiau kaip 150 sutarčių už 15,4 mln. eurų.

Ekstremalioji situacija atvėrė kelią paskoloms

Pagal dabar galiojančias sąlygas lengvatinės paskolos nuo stichinių meteorologinių reiškinių nukentėjusiems ūkiams gali būti teikiamos, kai valstybės arba savivaldybės mastu paskelbiama ekstremalioji situacija.

Vyriausybė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją paskelbė rugpjūčio 26 dieną, reaguodama į itin smarkaus vėjo ir lietaus padarinius. Žemės ūkio ministerija nurodė, kad audros poveikis peržengė atskirų savivaldybių ribas, o dalis reikšmingų pasekmių žemės ūkiui dar tik aiškėja.

Ekstremaliosios situacijos paskelbimas ūkininkams taip pat suteikia papildomą oficialų pagrindą įrodant nenugalimos jėgos aplinkybes. Individualiai pagrįstais atvejais tai gali leisti netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų.

ILTE priemonės kriterijus tvirtina Žemės ūkio ministerija, todėl galimi jų pakeitimai turės būti suderinti nustatyta tvarka. Diskusijas dėl galimų sprendimų numatyta surengti artimiausiu metu.

Audra Vakarų Lietuvoje paveikė iki 60 proc. pasėlių

Apie galimą ILTE pagalbą nukentėjusiems ūkininkams rugpjūčio 24–29 dienomis viešai kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Ministras skelbė, kad, pirminiais duomenimis, Vakarų Lietuvoje audra paveikė 30–60 proc. pasėlių. Ūkiams kilo problemų dėl užmirkusių laukų, vėluojančios sėjos ir finansinių įsipareigojimų vykdymo.

Kaišiadorių rajono fermoje per audrą, nesuveikus pagalbiniams elektros įrenginiams, išgaišo 30 tūkst. suaugusių mėsinių vištų. Sinoptikai ir elektros tinklų operatoriaus atstovai rugpjūčio 22-osios audrą apibūdino kaip gerokai stipresnę už Lietuvoje siautusią prieš dvejus metus.