Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas aktyviai plečiasi, tačiau augimą dažnai riboja finansavimo prieinamumas. Viena iš išeičių tokiais atvejais – individualios garantijos, leidžiančios padengti iki 80 proc. paskolos sumos. Ekspertai atskleidė, kokiems verslams ši priemonė naudingiausia ir kokiomis aplinkybėmis ji gali suteikti didžiausią vertę.
Individualių garantijų poreikis auga kartu su verslų plėtros ambicijomis
Dalis įmonių dėl užstato trūkumo, trumpos veiklos istorijos ar didesnės projekto rizikos ne visada gali gauti kreditą finansų įstaigoje vien pagal standartinį įvertinimą, todėl tokiais atvejais svarbiu instrumentu tampa individualios garantijos, kurios mažina finansuotojo riziką ir sudaro sąlygas įgyvendinti ekonomiškai pagrįstus projektus.
Kaip pastebi nacionalinio plėtros banko Smulkių ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Jolita Rėkutė, ši priemonė ypač svarbi įmonėms, kurių plėtra vyksta sparčiau nei didėja jų turto bazė bei užtikrinant apyvartinių lėšų finansavimą.
„Tokiose situacijose įmonės dažnai prašo pirmosios reikšmingos paskolos ar lizingo, finansuoja naują įrangą, gamybos plėtrą, investuoja į technologijas ar ilgesnio atsipirkimo projektus. Bankams šie projektai gali atrodyti rizikingesni, tačiau ekonomiškai gyvybingi – būtent čia individuali garantija leidžia sumažinti riziką ir užtikrinti finansavimo prieinamumą“, – teigia J. Rėkutė.
Anot jos, šios garantijos leidžia finansų įstaigoms padengti dalį rizikos tuo atveju, jei įmonė neįvykdytų prisiimtų įsipareigojimų, todėl sudaromos palankesnės sąlygos suteikti kreditą ekonomiškai pagrįstiems, bet kapitalui imliems projektams.
ILTE duomenys rodo, kad individualių garantijų vaidmuo verslų finansavime nuosekliai stiprėja. 2025 m. pasirašytos 58 individualių garantijų sutartys, kurių vertė siekia 25,5 mln. eurų, o pritrauktų lėšų suma – 26,5 mln. eurų. Palyginimui, 2024 m. per ta patį laikotarpį sutarčių vertė sudarė 18,9 mln. eurų.
2025 m. didžiausią verslams suteiktų individualių garantijų dalį sudarė paskoloms ir lizingui skirtos garantijos, kurios per 2025 m. sudarė daugiau nei 80 proc. suteikto finansavimo, likusią dalį sudarė garantijos obligacijoms ir eksporto kredito garantijos. Aktyviausiai individualiomis garantijomis naudojasi didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei statybos veikla užsiimančios mažos ir labai mažos įmonės.
Aiškus pasirengimas – svarbiausia sąlyga greitesniam sprendimui
Vertindami paraiškas, tiek nacionalinis plėtros bankas, tiek finansavimą suteikiančios finansų įstaigos pastebi panašias tendencijas: paskolos procesas dažniausiai sulėtėja dėl nepakankamai nuosekliai parengtos medžiagos. Įmonės ne visuomet pateikia tikslias pinigų srautų prognozes, paskolos paskirtis kartais būna aprašyta per abstrakčiai, o verslo planuose numatyti prognoziniai finansiniai rodikliai nesuderinami su realiais finansiniais rezultatais.
Kaip pastebi „Artea“ banko produktų vadovė Simona Vonžodienė, nepakankamas įmonių pasirengimas lemia ne tik ilgesnį vertinimo procesą, bet ir papildomą administracinę naštą tiek verslui, tiek finansuotojui.
„Pradiniame etape pateikta nepakankamai išsami informacija dažnai lemia papildomus banko klausimus. Tai nėra formalus reikalavimas – taip užtikrinama, kad kredito rizika būtų įvertinta tiksliai, o klientui pasiūlytas finansavimo modelis atitiktų jo realias galimybes“, – pažymi S. Vonžodienė.
J. Rėkutė verslams rekomenduoja dar prieš kreipiantis į finansuotoją įsivertinti, ar planuojamas projektas generuos pakankamus pinigų srautus, ar įmonė turi bent minimalią veiklos istoriją ir ar verslo planas parengtas taip, kad leistų objektyviai įvertinti projekto atsiperkamumą.
„Pirmasis žingsnis svarstant garantijos taikymą visais atvejais yra kreipimasis į finansavimo partnerius – bankus, kredito unijas, alternatyvius finansuotojus ar sutelktinio finansavimo platformas, kurie įvertina įmonės poreikį ir padeda parengti reikiamus dokumentus“, – teigia J. Rėkutė.
Vis dėlto, kaip pastebi pašnekovė, pagrindinis iššūkis šiandien nėra pats finansavimo prieinamumas, o pateikiamos informacijos trūkumas ir nepakankamas pasirengimas finansų planavimui.
„Matome, kad įmonės neretai kreipiasi į finansuotojus turėdamos realų poreikį ir potencialą augti, tačiau stokodamos informacijos apie papildomus rizikos mažinimo instrumentus“, – pažymi pašnekovė.
Verslams padeda įgyvendinti plėtrą
Vienas iš pastaruoju metu taikytų individualios garantijos pavyzdžių – „Artea“ banko sprendimas finansuoti UAB „Trukmė“ apyvartinio kapitalo poreikius. Įmonei, veikiančiai baldų gamybos medžiagų prekybos ir baldinių ruošinių gamybos srityse, plečiant veiklą tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose, išaugo papildomo kapitalo poreikis. Kreditą finansų įstaiga suteikė pasitelkusi 2,24 mln. eurų ILTE individualią garantiją.
UAB „Trukmė“ komercijos direktorius Audrius Grigonis pažymi, kad garantija turėjo didelį poveikį įmonės plėtros tempui.
„Augimas eksporto rinkose reikalauja didesnio apyvartinio kapitalo ir nuoseklių investicijų į procesų efektyvumą bei technologijas. ILTE garantija bankui suteikė daugiau užtikrintumo finansuoti mūsų plėtros etapą ir sudarė galimybę gauti ilgalaikį kreditą, kuris svarbus įgyvendinant strateginius tikslus. Tai padėjo didinti gamybos pajėgumus, gerinti aptarnavimo kokybę ir ruoštis didesnės apimties užsakymams“, – sako A. Grigonis.
S. Vonžodienės teigimu, tokio tipo situacijos nėra išskirtinės – plėtrą vykdančios įmonės dažnai susiduria su ribotomis užstato galimybėmis arba sudėtingesne finansavimo struktūra. Pasak jos, būtent tokiais atvejais individualios garantijos tampa svarbiu sprendimu, leidžiančiu finansuoti ekonomiškai pagrįstus projektus ir kartu valdyti riziką.
„Individuali garantija naudojama tais atvejais, kai įmonės finansavimo struktūra yra sudėtingesnė arba kai dėl turto įkeitimo galimybių kyla apribojimų. Tokiose situacijose garantija padeda sumažinti riziką ir priimti sprendimą greičiau“, – sako S. Vonžodienė.
