Islandijos rinkėjai 2026 m. rugpjūčio 29 d. nepritarė sustabdytų stojimo į Europos Sąjungą derybų atnaujinimui, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ klaidingai paskelbta, kad šalis esą atmetė ES kvietimą prisijungti. Tokio kvietimo nebuvo: narystės siekiančios valstybės pačios teikia paraiškas, o islandai nebalsavo dėl galutinio stojimo į Bendriją.
Islandai nedidele persvara atmetė derybų atnaujinimą
Prieš stojimo derybų atnaujinimą balsavo 118 047 rinkėjai, arba 52,8 proc., o už – 105 338 rinkėjai, arba 47,2 proc. Referendume dalyvavo 225 031 iš 272 591 registruoto rinkėjo, tad oficialiai skelbiamas aktyvumas siekė 82,6 proc.
Referendumo rezultatas teisiškai nebuvo privalomas, tačiau ministrės pirmininkės Kristrún Frostadóttir vadovaujama Islandijos koalicinė vyriausybė buvo pažadėjusi rinkėjų sprendimo laikytis. Po balsavimo vyriausybė paskelbė, kad derybos su ES nebus atnaujintos.
K. Frostadóttir rezultatą pavadino demokratijos laimėjimu. Pasak premjerės, per artimiausius dvejus metus stojimo klausimas neturėtų grįžti į politinės darbotvarkės viršų, nebent aplinkybės smarkiai pasikeistų.
Viename „Facebook“ įraše šis balsavimas buvo pristatytas kaip Islandijai skirto ES kvietimo atmetimas. Jo autorė Islandiją sugretino su Norvegija bei Šveicarija ir rezultatą siejo su ES įsipareigojimais, parama Ukrainai bei prekyba su Lotynų Amerika ir Indija.
Įrašas sulaukė apie 380 reakcijų, juo pasidalijo maždaug 100 vartotojų. Kai kurie komentatoriai teigė, kad ES „kvietimą“ reikėtų vadinti net „ataka“.
Tačiau ES oficialių kvietimų tapti nare nesiunčia. Narystės siekianti Europos valstybė pati pateikia paraišką ES Tarybai, o gavusi kandidatės statusą pradeda derybas dėl ES teisės ir standartų perėmimo.
Net jeigu Islandijoje būtų laimėjusi „taip“ stovykla, tai būtų reiškę tik derybų atnaujinimą. Dėl galutinio susitarimo ir pačios narystės gyventojai būtų turėję balsuoti dar kartą.
Ginčas sukosi apie žvejybos kontrolę ir ekonomiką
Islandija paraišką stoti į ES pateikė 2009 m. liepą, po šalį skaudžiai paveikusios finansų krizės. Derybos prasidėjo 2010 m., tačiau 2013 m. buvo sustabdytos. Iki tol buvo atverti 27 derybiniai skyriai, iš kurių 11 preliminariai uždaryti.
2015 m. Islandijos sostinė Reikjavikas paprašė šalies nebelaikyti kandidate į ES. Todėl 2026-ųjų referendumas buvo surengtas ne dėl naujo pasiūlymo stoti, o dėl galimybės grįžti prie pačios Islandijos anksčiau pradėto proceso.
Svarbiausiu derybų atnaujinimo priešininkų argumentu tapo siekis išlaikyti nacionalinę žvejybos kontrolę ir nuogąstavimai dėl ES bendrosios žuvininkystės politikos. Opozicinės Nepriklausomybės partijos lyderė Guðrún Hafsteinsdóttir pareiškė, kad referendumo rezultatas nėra santykių su Europa atmetimas, tačiau Islandija nori pati valdyti savo kursą.
Derybų šalininkai stojimą siejo su didesniu geopolitiniu saugumu, glaudesniais ryšiais su Europos partneriais, stabilesne valiuta, mažesne infliacija ir palūkanomis. Islandijos centrinis bankas rugpjūčio 19 d. pagrindinę palūkanų normą padidino iki 8 proc. Tuo metu Europos Centrinio Banko indėlių galimybės norma siekė 2,25 proc., o nuo rugsėjo 16 d. buvo padidinta iki 2,50 proc.
Karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose buvo derybų šalininkų saugumo argumentų dalis. Todėl „Facebook“ teiginys, kad parama Ukrainai esą paskatino islandus balsuoti prieš derybas, neatitinka referendumo kampanijos argumentų.
Islandija ir be narystės ES yra glaudžiai integruota į Europą: ji dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje ir ES bendrojoje rinkoje, priklauso Šengeno erdvei bei Europos laisvosios prekybos asociacijai. Prekyba su ES valstybėmis sudaro apie du trečdalius Islandijos užsienio prekybos.
JAV Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas po referendumo pareiškė, kad Vašingtonas gerbia suverenų Islandijos sprendimą ir sieks toliau stiprinti dvišalę partnerystę.
Norvegija ir Šveicarija taip pat neatmetė ES kvietimų
„Facebook“ įraše minėti Norvegijos ir Šveicarijos atvejai taip pat nepatvirtina teiginio apie atmestus ES kvietimus.
Norvegija pati pateikė stojimo paraišką ir vedė derybas, tačiau šalies rinkėjai narystei nepritarė 1972 ir 1994 m. referendumuose. Abiem atvejais tarp svarbiausių oponentų argumentų buvo suverenumas, žemės ūkio ir žvejybos kontrolė.
Šveicarija paraišką pateikė 1992 m., bet tais pačiais metais jos rinkėjai referendume nepritarė prisijungimui prie Europos ekonominės erdvės. Po šio rezultato stojimo paraiška buvo įšaldyta, o 2016 m. oficialiai atsiimta.
Taigi visos trys valstybės pačios inicijavo arba svarstė suartėjimo su ES procesus. Islandijos rinkėjų sprendimas reiškia, kad šalis šiuo metu neatnaujins anksčiau sustabdytų derybų, o ne tai, kad ji būtų atmetusi ES pasiūlytą narystę.
