Istorikas Simonas Jazavita kauniečių atsparumą siejo su kovingumu ir priminė vieną iš Kauno vardo kilmės teorijų, pagal kurią miesto pavadinimas siejamas su žodžiais „kaunasi“ ir „kautis“.
Humanitarinių mokslų daktaras ir Kauno miesto muziejaus direktorius S. Jazavita apie kauniečių savybes kalbėjo spalio 27 dieną Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje vykusioje 15min diskusijoje „Lietuva neramiame pasaulyje: kaip stiprinti atsparumą?“.
Pasak istoriko, mitų ir pasakojimų apie Kauno gyventojus yra daug, tačiau jam labiausiai įstrigo jų kaip kovingų žmonių apibūdinimas. S. Jazavita paminėjo, kad kai kas net miesto vardą kildina iš žodžių „kaunasi“ ir „kautis“, bet šios versijos nepateikė kaip galutinai nustatytos Kauno vardo kilmės.
„Kautis“ arba „kovoti“ yra viena iš minimų miesto vardo kilmės teorijų. Greta jos egzistuoja ir versija, siejanti Kauno vardą su žemuma Nemuno ir Neries santakoje. S. Jazavita pridūrė, kad istoriniame senajame Kaune kovų iš tiesų netrūko.
Diskusijoje taip pat dalyvavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir menininkė Giedrė Žickytė. Pokalbį apie Lietuvos atsparumą besikeičiančios tarptautinės tvarkos ir įvairių grėsmių akivaizdoje – nuo visuotinės gynybos iki minkštosios galios – moderavo 15min apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
T. Ignatavičius atsparios Lietuvos simboliu ir savotišku „atsparumo kumščiu“ pavadino prezidentą Valdą Adamkų, kuriam lapkričio 3 dieną sukanka 100 metų.
V. Adamkus gimė Kaune 1926 metų lapkričio 3 dieną, šiame mieste lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą ir mokėsi „Aušros“ gimnazijoje. Jubiliejaus dienos kulminacija numatyta 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje vyksiančiame koncerte, kuriame turėtų dalyvauti ir pats prezidentas.
Diskusijoje taip pat prisiminta, kad šviesaus atminimo Alma Adamkienė, pirmą kartą sutikusi būsimą vyrą, nebuvo juo sužavėta. Tuomet jai nesimpatiški pasirodė ir kauniečiai, tačiau vėliau ji savo nuomonę pakeitė. Valdas Adamkus ir Alma Nutautaitė susituokė 1951 metais.
