JAV užsienio politiką vykdantis Valstybės departamentas spalio 30 dieną pritarė galimam 500 pažangių oro gynybos sistemos „Patriot“ PAC-3 MSE raketų gaudyklių pardavimui Ukrainai už maždaug 2,1 mlrd. JAV dolerių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą pasveikino, tačiau perspėjo, kad pagal dabartines sąlygas tiekimas gali prasidėti tik po kelerių metų, nors raketų šaliai reikia jau dabar.
JAV Kongresas dar turės peržiūrėti sandorį
Valstybės departamentas pareiškė, kad siūlomas pardavimas sustiprintų Ukrainos integruotą oro ir priešraketinę gynybą nuo dabartinių bei būsimų grėsmių. Į paketą įtrauktos ne tik raketos, bet ir įslaptintos bei neįslaptintos atsarginės dalys, logistinė pagalba ir programos parama.
Vis dėlto tai dar nėra užbaigtas pirkimas. Pagal JAV Ginklų eksporto kontrolės įstatymą pasiūlymą turi peržiūrėti šalies įstatymų leidžiamoji institucija – Kongresas. Tokiais atvejais peržiūrai paprastai skiriama 30 dienų.
Oficialiajame pranešime raketų pristatymo grafikas nepateiktas. Pagrindinė numatyto sandorio rangovė būtų JAV gynybos bendrovė „Lockheed Martin“.
Pirkimą finansuotų Kanada, Vokietija ir Norvegija per JAV programą JUMPSTART, kuri sąjungininkių lėšomis padeda Ukrainai įsigyti ginklų, paslaugų ir mokymų. Dalį Ukrainos nacionalinių lėšų numatoma gauti iš Europos Sąjungos Ukrainos paramos paskolos. JAV biudžeto pinigų sandoriui nenumatyta.
Zelenskis prašo gaudykles perduoti iš turimų atsargų
Spalio 31 dieną V. Zelenskis JAV Valstybės departamento sprendimą pavadino tvirtu, bet paragino Vašingtoną rasti tarpinį sprendimą laikotarpiui, kai Ukrainai kyla realus pavojus.
„Šiuo metu rusai kiekvieną dieną atakuoja mūsų energetikos infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle paskelbė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskio teigimu, JAV ir Europos sąjungininkės turi pakankamai PAC-3 gaudyklių, kad galėtų jas nedelsdamos perduoti Ukrainai. Vėliau sąjungininkių arsenalai būtų papildyti naujai pagamintomis raketomis pagal Ukrainos ir jos partnerių jau apmokėtas sutartis. Prezidentas tokį sprendimą pavadino visiškai įgyvendinamu.
Du su JAV sprendimu supažindinti asmenys „Guardian“ teigė, kad dar nepagamintų raketų pristatymo nesitikima bent per pirmuosius kelerius 2030-ųjų metus. Vieno iš šių šaltinių teigimu, Ukrainos gynybos ministerija ragina JAV Gynybos departamentą paankstinti tiekimą: raketas iš pradžių perduoti iš JAV arsenalo, o vėliau pakeisti naujomis.
Spalio 26 dieną V. Zelenskis taip pat tvirtino, kad Ukraina beveik mėnesį laukė, kol JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas patvirtins „Patriot“ ir kitoms oro gynybos sistemoms skirtų raketų tiekimą. Prezidento duomenimis, 2026 metais Ukraina iš JAV gaudavo vidutiniškai tik po 12 „Patriot“ gaudyklių per mėnesį, nors per tokį laikotarpį jai gali tekti gintis nuo maždaug 150 Rusijos balistinių raketų.
JAV ir NATO atmeta teiginius apie platesnį tiekimo stabdymą
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius spalio 30 dieną atmetė teiginius apie platesnį vėlavimą. Pasak jo, pagal sąjungininkių finansuojamus ginklų tiekimo Ukrainai paketus viskas buvo pristatyta, nauja siunta gauta per pastarąją savaitę, o visi prašyti trečiųjų šalių perdavimai patvirtinti.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 20 dieną taip pat neigė, kad galimi ginklų tiekimo trikdžiai būtų sąmoningo politinio nurodymo spausti Ukrainą rezultatas.
Skubų oro gynybos raketų poreikį paryškino spalio 29-osios Rusijos atakos. Ukrainos Dnipro miesto geležinkelio stotyje reaktyvinis dronas smogė dviem keleiviniams traukiniams: žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar 14 buvo sužeisti. Ukrainos mieste Černihive žuvo dvi penkiolikmetės, Kremenčuke – trys civiliai, o per vėlyvą raketos smūgį šalies sostinėje Kyjive žuvo dar vienas žmogus.
Susirūpinimą dėl priešlėktuvinės gynybos ir tiksliai valdomų ginklų atsargų didina ir tai, kad JAV tiekia ginklus kitoms sąjungininkėms bei naudoja amuniciją savo karinėse operacijose Irane.
