2027 metų valstybės biudžeto projektas netenkina Lietuvos teismų sistemos lūkesčių, o jame numatytos lėšos darbuotojų atlyginimus leistų padidinti geriausiu atveju apie 4,6 proc., o ne Finansų ministerijos skelbiamais 6 proc., pareiškė Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė.
Siūlomam atlygio modeliui reikėtų dar 30 mln. eurų
Spalio 28 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete D. Bublienė teigė, kad darbuotojų nusivylimas atlyginimais yra labai didelis, atsižvelgiant į jų atliekamų funkcijų sudėtingumą, atsakomybę ir poveikį valstybės gyvenimui.
Teisėjų taryba siūlo teisėjų komandos narių darbo užmokestį susieti su teisėjų atlyginimu. Pagal šį modelį teisėjų padėjėjams būtų mokama 50 proc., teismo psichologams – 45 proc., o teismo posėdžių sekretoriams – 35 proc. teisėjo atlyginimo.
Tokiam modeliui įgyvendinti 2027 metais papildomai reikėtų apie 30 mln. eurų. Tačiau biudžeto projekte teismams papildomai numatyta tik 3,793 mln. eurų.
Finansų ministerijos dokumentuose nurodoma, kad iš šios sumos 2,765 mln. eurų būtų skirta pareiginės algos baziniam dydžiui, 850 tūkst. eurų – teisėjų padėjėjų ir posėdžių sekretorių atlyginimams, o 178 tūkst. eurų – minimaliajai mėnesinei algai ir minimaliems koeficientams didinti.
D. Bublienės skaičiavimu, šių lėšų pakaktų teismų darbuotojų atlyginimams padidinti daugiausia apie 4,6 proc. Ji kartu pažymėjo, kad teismai ir be įstatymo pakeitimo turi teisinių priemonių didinti teisėjų padėjėjų, posėdžių sekretorių ir psichologų darbo užmokestį.
Atlyginimų susiejimo su teisėjų alga pakeitimai svarstomi Teisingumo ministerijos darbo grupėje. Finansų ministerijos atstovai šį modelį kritikuoja, nes jį pritaikius iš karto reikėtų didelės papildomos sumos.
Dar 2026 metų kovą Teisingumo ministerija skelbė ieškanti sprendimo, kad teisėjo komandos narių atlyginimai per trejus metus pasiektų maždaug 40 proc. teisėjo darbo užmokesčio. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tuomet pripažino, kad šių darbuotojų algos yra nekonkurencingos, o specialistų kaita – didelė.
Mažos algos jau žlugdo darbuotojų konkursus
Vidutinis teisėjo padėjėjo atlyginimas šiuo metu siekia 1427 eurus į rankas. Tai yra mažiau už 1706 eurus siekiantį vidutinį neto atlyginimą viešajame sektoriuje.
Pasak D. Bublienės, pastaruoju metu skelbiami konkursai į teismų darbuotojų vietas neįvyksta, nes nėra norinčiųjų už siūlomą atlyginimą dirbti didelio krūvio darbą. Teismams taip pat nepavyksta pritraukti patyrusių teisininkų ar teisės mokslų daktarų.
Teisėjų tarybos pirmininkė papildomą finansavimą pavadino ne išlaidomis, o investicija. Jos teigimu, laiku neskyrus reikiamų lėšų teismų sistema gali susilpnėti ir tapti mažiau atspari, o tai keltų pavojų teisinės valstybės principui.
Nacionalinės teismų administracijos, kuri padeda užtikrinti teismų sistemos veiklą, direktorė Jurga Greičienė taip pat pabrėžė, kad teismams būtinas tvarus finansavimas.
Teismų finansavimas 2025 metais sudarė apie 0,16 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o 2026-aisiais – 0,15 proc. Pagal planuojamą trimetį finansavimą ši dalis 2027 metais liktų apie 0,15 proc., 2028-aisiais sumažėtų iki 0,14 proc., o 2029-aisiais – iki 0,13 proc.
Teisėjų tarybos skaičiavimu, Lietuvos teismams tenkantis finansavimas išlieka vienas mažiausių Europos Sąjungoje. 2024 metais Lietuvos teisminei sistemai buvo skirta 65 eurai vienam gyventojui, Latvijoje – 111, Estijoje – 86, Vokietijoje – 194, o Liuksemburge – 314 eurų.
Komitetas grąžino biudžeto projektą Vyriausybei
2027 metų biudžeto projekte teismams iš viso numatyta 124,755 mln. eurų, palyginti su 120,962 mln. eurų 2026 metais. Teisėjų taryba realų kitų metų poreikį vertina 158,726 mln. eurų.
Teisėjų taryba buvo aprobavusi patikslintą 2027–2029 metų asignavimų paskirstymo projektą, tačiau kartu nutarė dar kartą kreiptis į Vyriausybę dėl pakankamo ir stabilaus teismų finansavimo.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Ignas Vėgėlė pareiškė, kad nuo finansavimo priklauso ir teismų nepriklausomumas. Jo teigimu, teismai neturėtų būti verčiami prašyti politikų papildomų pinigų teisėjų padėjėjams ir posėdžių sekretoriams.
Spalio 28 dieną komitetas teismų biudžeto projektą grąžino Vyriausybei tobulinti ir persvarstyti pagal Teisėjų tarybos nurodytą poreikį. Už grąžinimą balsavo šeši komiteto nariai, trys siūlė projektą atmesti, o už pritarimą jam nebalsavo nė vienas narys.
