Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai apie okupuotas Ukrainos teritorijas kaip tariamas „istorines Rusijos žemes“ rodo, kad Maskvos ambicijos gerokai peržengia Donbaso ribas ir gali apimti visą Ukrainą, įspėjo JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
Putinas Ukrainos žemes pavadino rusiškomis
Spalio 22 dieną interviu Rusijos valstybinio transliuotojo VGTRK žurnalistui Pavelui Zarubinui V. Putinas pareiškė, kad Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos esą yra „istorinės Rusijos žemės“.
Jis taip atsakė į klausimą apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spalio 21 dieną išsakytą pasirengimą įšaldyti kovas ties dabartine fronto linija, Ukrainai išlaikant maždaug 75 proc. savo teritorijos.
V. Putinas atmetė pačią Ukrainos teritorinių nuostolių formuluotę ir tvirtino, kad šios žemės Ukrainai nepriklauso. Savo poziciją jis grindė ir 2022 metais Rusijos okupacinės valdžios surengtais neteisėtais „referendumais“.
Rusijos prezidentas taip pat rėmėsi neįvardytais „naujausiais genetiniais tyrimais“, kurie esą patvirtina, kad rusai ir ukrainiečiai yra „viena tauta“. Tačiau jis nenurodė nei šių tyrimų autorių, nei publikacijų.
Maskvos pretenzijos peržengia Donbaso ribas
ISW vertinimu, V. Putino vartojama „istorinės Rusijos“ sąvoka greičiausiai reiškia vadinamąją „Novorosiją“ – Kremliaus propaguojamą išgalvotą ir aiškių ribų neturintį pietų bei rytų Ukrainos regioną.
Maskva prie jo priskiria ne tik Ukrainos Krymo pusiasalį ir neteisėtai aneksuotas Luhansko, Donecko, Zaporižios bei Chersono sritis, bet ir Charkivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo bei Odesos sritis.
Analitikų skaičiavimu, Rusijos reikalavimai reikštų, kad Ukraina turėtų atiduoti ir dabar Kyjivo kontroliuojamus 20,5 proc. Donecko, 24,5 proc. Zaporižios bei 30 proc. Chersono sričių.
Pagal tokią logiką Maskva reikalautų ir Zaporižios miesto, kuriame prieš karą gyveno daugiau kaip 700 tūkst. žmonių, bei Chersono – beveik 300 tūkst. gyventojų prieš karą turėjusio pietų Ukrainos miesto.
ISW teigimu, V. Putino pareiškimai ne tik atskleidžia platesnes pretenzijas už Donecko srities ribų, bet ir leidžia manyti, kad Kremlius gali pretenduoti į visą Ukrainos teritoriją.
Derybomis Kremlius siekia įgyvendinti karo tikslus
V. Putinas pabrėžė ketinantis pasiekti visus Rusijos karo tikslus. ISW tai vertina kaip siekį per derybas išgauti Kyjivo kapituliaciją, o ne sudaryti kompromisinę taikos sutartį.
Pats Rusijos prezidentas tvirtino, kad jo šalis nenori kariauti su Ukraina ir tebėra pasirengusi derėtis. Tačiau atsakomybę už tęsiamą karą jis suvertė Ukrainos vadovybei ir ją remiančioms valstybėms.
V. Putinas taip pat paskelbė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos sutarė atnaujinti trišalius Rusijos, Ukrainos ir JAV kontaktus. Juose būtų tariamasi dėl abiejų kariaujančių valstybių saugumo po galutinio taikos susitarimo, o ne vien dėl laikino kovų sustabdymo.
Šis pareiškimas nuskambėjo po spalio 21 dieną Sankt Peterburge vykusio maždaug tris valandas trukusio V. Putino susitikimo su JAV specialiuoju pasiuntiniu Steve’u Witkoffu. JAV pareigūnas patvirtino, kad Rusija ir Ukraina sutiko atnaujinti techninio lygmens trišales derybas.
Žurnalo „The Economist“ paskelbtoje JAV pasiūlymo schemoje numatyta demilitarizuota zona rytiniame Ukrainos Donbaso regione, investicijų paketas Ukrainai ir galima jos narystė Europos Sąjungoje mainais į atsisakymą siekti NATO narystės.
Rusijai būtų siūloma švelninti sankcijas, normalizuoti santykius su Vakarais ir sudaryti galimybę atnaujinti dujų tiekimą Europai, galbūt vėl paleidžiant „Nord Stream“ dujotiekius. Toks energetinis pasiūlymas prieštarautų dabartinei ES krypčiai: 2026 metų sausį Bendrija patvirtino laipsnišką rusiškų dujų importo draudimą, pagal kurį suskystintų gamtinių dujų importas turi baigtis iki 2026 metų pabaigos, o vamzdynais tiekiamų dujų – iki 2027 metų rudens.
