Lietuva ir Rytų Azijoje esantis Taivanas tebesidera dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano, tačiau jo turinys kol kas neatskleidžiamas. Užsienio reikalų ministerija (URM) spalio 24 dieną pranešė, kad apie suderintą ir pasirašyti parengtą dokumentą bus paskelbta viešai.
Planas apimtų technologijas, gynybą ir bendrus projektus Ukrainoje
Lietuvos parengtą pasiūlymą Taivano užsienio reikalų ministerija gavo kovą, o balandį Taivano atstovai viešai patvirtino jį nagrinėjantys.
Balandžio 21 dieną planą aptarė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai bei Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constance H. Wang.
Dokumente numatomas bendradarbiavimas aukštųjų technologijų, gynybos pramonės, finansų, puslaidininkių, mokslo ir inovacijų, žemės ūkio bei teisinio reguliavimo srityse. Taip pat planuojami bendri vystomojo bendradarbiavimo projektai Ukrainoje.
Šalys aptarė projektų terminus, finansavimo mechanizmus ir institucinių partnerių įtraukimą. V. Verbickas planą vadino abiem pusėms naudingos, į šiuolaikines technologijas orientuotos partnerystės ir naujo ekonominių santykių etapo pagrindu.
Derybos po Vyriausybės kaitos atnaujintos liepą
Balandį abi pusės tikėjosi baigti rengti planą iki gegužės pabaigos ir pasirašyti jį birželio pradžioje. Tačiau birželį derybos abipusiu susitarimu buvo laikinai sustabdytos dėl Lietuvos vidaus politinės aplinkos pokyčių ir Vyriausybės kaitos.
Derybos atnaujintos liepą, kai Seimas liepos 14 dieną patvirtino naują Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę. URM tuomet pabrėžė, kad praktinio ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimas išlieka ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos prioritetas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva nuo deklaratyvių lūkesčių pereina prie konkretaus plano, kuriame turi būti apibrėžti projektai ir abipusė nauda. Taivaniečių atstovybė savo ruožtu pareiškė, kad Taivanas nori toliau stiprinti ryšius su Lietuva ir tikisi būsimų „sėkmės istorijų“.
Taivano investicijos liko mažesnės už politinius lūkesčius
Lietuvos ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo proveržio laukta nuo 2021 metų, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, tačiau faktinės tiesioginės investicijos liko gerokai mažesnės už politinius lūkesčius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, tiesioginės Taivano investicijos Lietuvoje padidėjo nuo 0,53 mln. eurų 2021 metais iki 7,21 mln. eurų 2024-aisiais. Vis dėlto 2025 metų trečiąjį ketvirtį jos siekė 5,14 mln. eurų, o Taivanas pagal šį rodiklį užėmė 61-ąją vietą tarp užsienio investuotojų.
2025 metais Taivanas buvo 45-as tarp Lietuvos prekybos partnerių, 65-as pagal eksportą, 63-ias pagal lietuviškos kilmės eksportą ir 35-as pagal importą.
Pekinas, laikantis Taivaną Kinijos dalimi, prieštaravo tam, kad Vilniuje įsteigta atstovybė būtų pavadinta Taivaniečių, o ne Taipėjaus atstovybe. Po šio sprendimo Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo.
Europos Komisijos duomenimis, nuo 2021 metų gruodžio Kinija atsisakydavo įsileisti lietuviškas prekes, ribojo įmones, naudojančias lietuviškus komponentus, ir mažino eksportą į Lietuvą. 2022 metų sausio–spalio mėnesiais Lietuvos eksportas į Kiniją smuko 80 procentų.
