Marco Rubio (12992289075)

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paragino permainų Kuboje siekiančius žmones bendradarbiauti su CŽA

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 23 dieną paragino politinių permainų Kuboje siekiančius žmones užmegzti „diskretišką partnerystę“ su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽA), pareikšdamas, kad „dabar yra laikas“. Neįprastai viešas kreipimasis paskelbtas Vašingtonui didinant ekonominį, politinį ir teisinį spaudimą salos valdžiai.

Rubio pasiūlė permainų siekti per slaptą partnerystę

„Tiems, kurie siekia teigiamų pokyčių Kuboje – dabar yra laikas“, – socialiniuose tinkluose paskelbė M. Rubio.

Jis kreipėsi į žmones, nusivylusius neįvykdytais pažadais, korupcija ir privilegijuotu nedaugelio gyvenimu, ir paragino pasinaudoti galimybe siekti norimų pokyčių per „diskretišką partnerystę su CŽA“.

15min vertinimu, neįprastai viešas raginimas sudarė įspūdį, kad JAV žvalgybos agentūra šiuo metu veikia Kuboje. CŽA turi ilgą slaptų operacijų saloje istoriją – agentūra, be kita ko, rėmė nesėkmingą 1961 metų Kiaulių įlankos invaziją.

M. Rubio anksčiau yra sakęs, kad JAV administracija norėtų nesutarimus su Kuba išspręsti taikiai. Tačiau valstybės sekretorius taip pat abejojo, ar diplomatinis susitarimas apskritai įmanomas su dabartine salos valdžia.

Trumpas pasiūlė JAV karo laivą priartinti prie Kubos krantų

M. Rubio kreipimasis pasirodė praėjus vos kelioms akimirkoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos rinkimų mitinge Fort Majerso mieste, Floridos valstijoje.

D. Trumpas pareiškė, kad iš karo su Iranu grįžtantys JAV karo laivai galėtų praplaukti pro Kubą, o vienas jų sustotų maždaug už 50 jardų, arba apie 46 metrų, nuo salos krantų.

„Jie iškels rankas. O tada mes pasiųsime Marco Rubio užbaigti sandorio“, – kalbėjo JAV prezidentas.

D. Trumpas ir kiti aukšto rango JAV pareigūnai jau kelis mėnesius viešai užsimena apie karinę intervenciją arba Kubos perėmimą. Kartu Vašingtonas stiprina ekonominį, politinį ir teisinį spaudimą Havanai.

Sausį JAV faktiškai užkirto kelią kuro tiekimui Kubai, grasindamos papildomomis sankcijomis ar muitais kurą salai tiekiančioms šalims. Kuboje gyvena apie 9,4 mln. žmonių.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguezas tą pačią dieną atmetė D. Trumpo grasinimus. Jis pareiškė, kad šalies pakrantėse yra ne tik gražių paplūdimių, bet ir aštrių kalkakmenio darinių, sudarančių nesvetingą aplinką tiems, kurie atvyksta su priešiškais tikslais ir siekia dominuoti.

B. Rodríguezas taip pat tvirtino, kad Kuba nekelia grėsmės, o tikroji grėsmė esanti JAV blokada. Kubos sostinės Havanos valdžia kaltina D. Trumpo administraciją kėsinimusi į šalies suverenitetą ir humanitarinės krizės kurstymu.

Floridos pareigūnai paskelbė Raúlio Castro arešto orderį

Naujausią spaudimo Kubos vadovybei etapą žymi ir buvusiam šalies prezidentui Raúliui Castro pareikšti kaltinimai. Floridos valstijos generalinis prokuroras Jamesas Uthmeieris spalio 19 dieną paskelbė 95 metų politiko arešto orderį dėl sąmokslo įvykdyti pirmojo laipsnio žmogžudystę. Už šį kaltinimą užstatas nenumatytas.

Floridos pareigūnai kaltina R. Castro vadovavus žvalgybos pastangoms infiltruoti Majamyje įkurtą humanitarinę organizaciją „Brothers to the Rescue“ ir davus galutinį leidimą atakuoti jos lėktuvus.

Ši organizacija vykdė skrydžius virš Floridos sąsiaurio, ieškodama jūra iš Kubos bėgančių ir nelaimės ištiktų migrantų. 1996 metų vasario 24 dieną Kubos naikintuvai tarptautiniuose vandenyse raketomis numušė du neginkluotus organizacijos civilinius lėktuvus „Cessna“.

JAV pareigūnų teigimu, lėktuvai skrido tolyn nuo Kubos ir prieš ataką nebuvo įspėti. Žuvo Carlosas Costa, Armando Alejandre jaunesnysis, Mario de la Peña ir Pablo Moralesas – keturi JAV piliečiai ar nacionalai, iš kurių trys turėjo JAV pilietybę.

JAV Teisingumo departamentas gegužės 20 dieną taip pat paviešino papildytą federalinį kaltinamąjį aktą R. Castro ir dar penkiems asmenims. Jame pateikti kaltinimai sąmokslu nužudyti JAV nacionalus, dviem lėktuvų sunaikinimo ir keturiais žmogžudystės epizodais.

Kubos prezidentas Miguelis Díaz-Canelis federalinius kaltinimus pavadino politiškai motyvuotais, neturinčiais teisinio pagrindo ir skirtais pateisinti karinę agresiją. Floridos bylą jis pavadino rinkiminį atspalvį turinčiu „Majamio cirku“ ir kolektyvinio Kubos gyventojų baudimo dalimi.

15min pažymi, kad D. Trumpas anksčiau rėmėsi JAV kaltinamuoju aktu teisindamas karinę operaciją, per kurią buvo nuverstas tuometis Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro – artimas Kubos valdžios sąjungininkas.