Lietuvos Respublikos Seime pradėtas svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos teikimas ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija grindžiamą susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose.
2023 m. birželio 19 d. Niujorke priimtą susitarimą, grindžiamą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, Lietuva pasirašė 2023 m. rugsėjo 20 d. Jo įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija.
„Lietuva, ratifikuodama susitarimą, prisideda prie pasaulinių pastangų išsaugoti jūrų biologinę įvairovę, stiprinti mokslinį bendradarbiavimą ir atsakingą vandenyno išteklių naudojimą. Tai – mūsų bendras įsipareigojimas saugoti vandenynus ir taip didinti planetos ekosistemų atsparumą, o tuo pačiu ir mūsų ateities gerovę“, – sakė aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Susitarimas įsigaliojo 2026 m. sausio 17 d. Šiuo metu jį pasirašė 145 valstybės, įskaitant Europos Sąjungą ir visas jos valstybes nares, o ratifikavo – 93 valstybės.
Iki šiol jį ratifikavo 17 ES valstybių narių: Austrija, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Vengrija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, o kitos siekia ratifikuoti kiek galima greičiau.
Susitarimu siekiama užtikrinti jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir tvarų jos naudojimą jūrų teritorijose už nacionalinių jurisdikcijų ribų. Tokios teritorijos apima beveik du trečdalius pasaulio vandenyno. Šis dokumentas reglamentuoja jūrų genetinių išteklių naudojimą, gaunamos naudos pasidalijimą, saugomas jūrų teritorijas, aplinkos poveikio vertinimą ir kt.
Susitarimą pasirašiusios valstybės įsipareigoja stiprinti jūrų mokslinių tyrimų pajėgumus ir užtikrinti jūrų technologijų perdavimą.
