Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys spalio 8 dieną Klaipėdos universiteto ligoninėje susitiko su iš užsienio grįžusiais gydytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Jie aptarė profesinės kvalifikacijos pripažinimą, licencijavimą, įsitvirtinimą naujoje darbovietėje ir galimybes Lietuvoje panaudoti svetur įgytas kompetencijas.
Grįžtančius specialistus vilioja galimybė įgyvendinti idėjas
Susitikimo dalyviai buvo dirbę Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Danijoje. Pasak jų, sprendimą grįžti lėmė noras būti arčiau šeimos ir gimtinės, prisidėti prie modernios universitetinės ligoninės kūrimo, diegti pažangius gydymo metodus ir dalyvauti akademinėje veikloje.
Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad per pastaruosius kelerius metus prie Klaipėdos universiteto ligoninės prisijungė daugiau kaip dešimt užsienyje dirbusių Lietuvos medikų. Ligoninės duomenimis, šiuo metu joje dirba 14 tokių specialistų.
„Lietuva šiandien konkuruoja dėl talentų visoje Europoje. Todėl turime ne tik skatinti mūsų medikus grįžti, bet ir kurti tokią aplinką, kurioje jie matytų profesines galimybes, galėtų įgyvendinti savo idėjas ir jaustųsi reikalingi“, – sakė K. Budrys.
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas prof. dr. Audrius Šimaitis pats į Lietuvą grįžo po 18 metų Jungtinėje Karalystėje. Jo teigimu, siekiant pritraukti specialistus svarbiausi yra pasitikėjimas, organizacijos kultūra ir galimybė įgyvendinti profesines idėjas.
A. Šimaitis sakė, kad grįžusių medikų patirtis padeda plėsti ligoninės paslaugas, diegti pažangius gydymo metodus ir stiprinti vakarietiškais darbo principais grindžiamą organizacijos kultūrą. Pasak jo, specialistai grįžta su šeimomis, kuria gyvenimą Klaipėdoje ir savo ateitį sieja su ligoninės augimu.
Medikai sprendimą grįžti planavo ne vienus metus
Klaipėdos universiteto ligoninės Ginekologijos centro vadovas dr. Artūras Dobilas su žmona Vaida į Lietuvą grįžo po dešimties metų Švedijoje. Šeima šiam sprendimui rengėsi maždaug dvejus metus, vertindama vaikų poreikius, profesines perspektyvas ir gyvenimo Lietuvoje sąlygas.
Gydytojas radiologas Tomas Gudauskas specialybę įgijo Danijoje, o vėliau dirbo Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jį grįžti paskatino Klaipėdos universiteto ligoninėje vykstantys pokyčiai ir paties iš užsienio sugrįžusio įstaigos vadovo pavyzdys.
Akušerė ginekologė ir perinatologijos specialistė Gertrūda Jonaitytė rezidentūrą tęsė Šveicarijoje, o prenatalinės diagnostikos srityje specializavosi Tiubingeno universitetinėje ligoninėje Vokietijoje. Klaipėdoje ji prisideda prie sudėtingos perinatalinės diagnostikos ir pagalbos nėščiosioms plėtros, kad Vakarų Lietuvos šeimos aukšto lygio paslaugas galėtų gauti arčiau namų.
Sugrįžusiesiems trūksta aiškios informacijos vienoje vietoje
Iš Londono grįžusi Klaipėdos universiteto ligoninės Skubiosios medicinos klinikos vyriausiosios slaugytojos pavaduotoja Dovilė Stankutė pabrėžė, kad grįžtantiesiems stinga vienoje vietoje pateiktos informacijos apie reikiamus dokumentus, procedūrų trukmę, profesinių kompetencijų ribas ir prieinamą pagalbą.
Susitikime medikai siūlė parengti aiškų informacinį paketą grįžtantiems specialistams, teikti jiems integracijos pagalbą, aiškiau pripažinti užsienyje įgytas kompetencijas ir užtikrinti kvalifikacijos tobulinimo galimybes.
„Turime išgirsti jų patirtis, šalinti nereikalingas kliūtis ir užtikrinti, kad grįžimas į Lietuvą būtų kuo sklandesnis“, – teigė K. Budrys.
Nuo 2024 metų veikiantis Užsienio reikalų ministerijos konsultacijų centras „Grįžtu LT“ internetu, telefonu, elektroniniu paštu ir internetinio pokalbio būdu konsultuoja grįžtančius arba grįžimą svarstančius Lietuvos diasporos atstovus. Iki 2026 metų liepos centras buvo suteikęs daugiau kaip 3 400 individualių konsultacijų.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais į Klaipėdos miesto savivaldybę grįžo 1 056 Lietuvos piliečiai. Tais pačiais metais į Lietuvą iš viso grįžo 19 310 šalies piliečių, o išvyko 9 940.
