Europos Sąjungai vasarį pratęsus sankcijas Baltarusijai, Lietuva ieško alternatyvų baltarusiškoms trąšoms — dėl tiekimo deramasi su Uzbekistanu, o kartu svarstoma didinti vietos gamintojų pajėgumus, kad ūkininkams būtų užtikrintos prieinamos kainos.
Su Uzbekistano delegacija susitiks gyvai
„Mums yra svarbus susitarimas ir mes turime tam tikrą planą. Turėjome nuotolinį susitikimą su Uzbekistano delegacija, dabar turėsime gyvą. Yra tų alternatyvų. Šioje vietoje svarbu akcentuoti Baltarusijos poziciją karo Ukrainoje atveju ir kokia yra jų pozicija dėl Rusijos — čia esminis dalykas“, — teigė ministras.
Uzbekistano, kaip tiekėjo, vardas Lietuvos trąšų rinkoje skamba ne pirmą kartą. LRT tyrimas yra atskleidęs, kad ši šalis jau buvo naudojama kaip įtartinų trąšų tiekimo į Lietuvą kanalas: nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. spalio Lietuva deklaravo importavusi uzbekiškų trąšų už 107,5 mln. JAV dolerių, nors pats Uzbekistanas deklaravo eksportavęs į Lietuvą tik už 35,17 mln. dolerių — skirtumas siekia apie 72 mln. dolerių. Pagal tą patį tyrimą, Lietuvoje registruota bendrovė su baltarusišku kapitalu „Milca Baltija“ importavo uzbekišką karbamidą su galimai suklastotais kilmės dokumentais, nurodydama gamyklą, kuri karbamido apskritai negamina.
Gamyklos dirba tik puse pajėgumų
Kita alternatyva, pasak K. Mažeikos, — pačios Lietuvos trąšų pramonė, kuri šiuo metu nėra išnaudojama iki galo.
„Lietuva pati turi didelius trąšų pajėgumus. Šiai dienai jie dirba tik puse pajėgumų, todėl mūsų dar vienas alternatyvus darbas yra kalbėti apie maksimalų veikiančių pajėgumų darbo našumą ir kokia tai būtų savikaina. Galbūt tai irgi galėtų atpiginti savikainą, o mes tartumėmės su žemdirbių bendruomene dėl memorandumų, kad galėtume naudoti lietuviškas trąšas ir taip palaikyti ir Lietuvos gamintoją, ir tuo pačiu turėti adekvačią trąšų kainą“, — akcentavo jis.
Didžiausia Lietuvos azoto trąšų gamintoja Jonavos „Achema“, nuo 2022 m. dėl išaugusių dujų kainų dirbusi ne visu pajėgumu, yra pareiškusi tikinti 2026 m. grįžti prie darbo visu pajėgumu ir pelningos veiklos.
JAV sankcijas kalio trąšoms atšaukė, ES — pratęsė
ES Taryba vasario 26 d. dar metams, iki 2027 m. vasario, pratęsė sankcijas Baltarusijai dėl represijų šalyje, aktyvios paramos Rusijos karui prieš Ukrainą ir hibridinių atakų prieš ES valstybes.
Tuo metu JAV kovą pasuko priešinga kryptimi: sankcijos buvo atšauktos dviem Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai ir Baltarusijos kalio trąšų kompanijoms — apie tai kovo 19 d. vizito Baltarusijoje metu paskelbė D. Trumpo specialusis pasiuntinys Johnas Coale'as, o kovo 26 d. JAV Iždo departamentas oficialiai išbraukė „Belaruskalij“ ir Baltarusijos kalio kompaniją iš sankcionuotų subjektų sąrašo. Sankcijų švelninimas įvyko po JAV ir Baltarusijos derybų bei A. Lukašenkos sprendimo paleisti 250 kalinių.
Prezidentas Gitanas Nausėda po JAV sprendimo pareiškė, kad Lietuva ir ES toliau laikosi principinės pozicijos, o sankcijų politika Baltarusijos atžvilgiu artimiausius dvylika mėnesių nesikeis. Jo teigimu, JAV sprendimo nereikėtų sieti su ES sankcijų politika.
Sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms 2021 m. įvedė tuometinio JAV prezidento Joe Bideno administracija — praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka. ES sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė 2022 m. Tais pačiais metais valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ pagal Vyriausybės sprendimą, kuriame „Belaruskalij“ įvardyta kaip grėsmė nacionaliniam saugumui, nutraukė trąšų tranzito sutartį — iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023 m. pabaigos.
