Bitė ant violetinio žiedo

Europoje mažėja laukinių bičių – Lietuvoje jų būklei įvertinti trūksta duomenų

Europoje mažėja laukinių bičių ir kitų apdulkintojų, kuriems grėsmę kelia intensyvus žemės ūkis, pesticidai ir natūralių buveinių nykimas. Su šiomis problemomis susiduria ir Lietuva, tačiau išsamių duomenų apie šalies laukinių bičių populiacijų būklę dar trūksta. Apdulkintojų mažėjimas gali paveikti sodų, uogynų ir dalies daržovių derlių bei jo kokybę.

Nykstančios pievos palieka bites be maisto ir buveinių

Europos aplinkos agentūros duomenimis, maždaug 9 proc. Europos bičių rūšių gresia išnykimas. Šis skaičius nusako rūšių išnykimo grėsmę, o ne tai, kokia dalimi sumažėjo bičių individų.

Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) 2025 m. spalio 11 d. paskelbė, kad grėsmė kyla bent 172 iš 1 928 įvertintų Europos laukinių bičių rūšių. 2014 m. tokių rūšių buvo 77. Vis dėlto šio skirtumo negalima laikyti tiesioginiu nykimo tempo rodikliu: per tą laiką gerokai sumažėjo ir rūšių, kurioms įvertinti nepakako duomenų, dalis.

Lietuvos aplinkos būklės ataskaita, nurodo, kad žemės ūkio kraštovaizdžiuose mažėja vabzdžių, ypač apdulkintojų. Kartu prastėja pievų, kuriose jie maitinasi ir veisiasi, būklė.

Lietuvos oficialiuose dokumentuose nė vieno Europos Bendrijos svarbos pievų buveinių tipo apsaugos būklė nevertinama kaip palanki. Pievų ir joms artimų buveinių vertinime 25 proc. būklė įvardijama kaip nepalanki netinkama, o 75 proc. – nepalanki bloga. Tai buveinių apsaugos būklės vertinimas, o ne prarasto pievų ploto dalis.

Aplinkos ministerija aiškina, kad suarus natūralias pievas sunaikinami dešimtmečiais susiformavę ekologiniai ryšiai ir prarandamos laukinių apdulkintojų buveinės. Įvairiu metu žydinčius augalus pakeitus vienos kultūros laukais, bitėms dalį sezono gali trūkti nektaro ir žiedadulkių. Karščio bangos bei sausros šį trūkumą didina trumpindamos žydėjimą.

Papildomą grėsmę kelia pesticidai, galintys paveikti vabzdžių nervų sistemą, orientaciją ir gebėjimą ieškoti maisto. 2018 m. balandžio 27 d. Europos Sąjungos valstybės pritarė trijų neonikotinoidų – imidakloprido, klotianidino ir tiametoksamo – naudojimo lauke uždraudimui. Europos Komisija atitinkamus apribojimus priėmė tų metų gegužę, tačiau vien šie apribojimai apdulkintojų problemos neišsprendė.

Bitynų apklausos neparodo laukinių bičių būklės

Vertinant Lietuvos padėtį svarbu atskirti bitininkų prižiūrimas medunešes bites nuo laukinių bičių rūšių. Duomenys apie bitynuose žuvusias šeimas neatskleidžia, kaip keičiasi laukinių apdulkintojų gausa ir įvairovė.

Lietuvos medunešių bičių šeimų žuvimo stebėsena vykdoma tarptautiniame tyrimų tinkle COLOSS. Gamtos tyrimų centro mokslininkai Laima Blažytė-Čereškienė ir Martynas Skulskis 2024 m. bičių tyrimams skirtame „EurBee“ kongrese pateikė trejų metų Lietuvos apklausų rezultatus. Per šį laikotarpį žiemą žuvusių medunešių bičių šeimų dalis svyravo nuo 8,1 iki 13,9 proc.

Tačiau 2021 m. atnaujintoje apklausoje kasmet dalyvauja apie 2 proc. Lietuvos bitininkų. Todėl rezultatai neapibūdina visų šalies bitynų ir nėra laukinių bičių populiacijų rodiklis.

Viena pagrindinių medunešių bičių grėsmių yra erkė Varroa destructor, kuri silpnina bites ir platina virusus. Laukinių bičių padėčiai nustatyti reikia atskirų, reguliarių jų gausos ir rūšių įvairovės stebėjimų. Kol tokių duomenų nepakanka, negalima teigti, kad visų laukinių bičių rūšių populiacijos Lietuvoje mažėja vienodu tempu.

Iki 2030 metų ES šalys turės sustabdyti apdulkintojų mažėjimą

Apie 80 proc. ES žemės ūkio kultūrų ir laukinių žydinčių augalų rūšių bent iš dalies priklauso nuo vabzdžių apdulkinimo, nurodo Europos aplinkos agentūra. Lietuvoje mažėjant apdulkintojų gali sumažėti vaisių, uogų ir dalies daržovių derlius bei suprastėti jo kokybė.

Tai nereiškia visos maisto gamybos nutrūkimo: kviečiams ir ryžiams vabzdžių apdulkinimas nereikalingas. Tačiau apdulkintojai svarbūs ir natūralių augalų dauginimuisi, todėl jų mažėjimas paveikia platesnius ekosistemų ryšius.

2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja valstybes nares iki 2030 m. sustabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą ir pakeisti jį augimo tendencija.

Europos Komisija deleguotąjį reglamentą dėl bendros mokslinės apdulkintojų stebėsenos metodikos priėmė 2025 m. rugsėjo 19 d., o naujieną apie jį paskelbė lapkričio 26 d. Pirmasis vertinimo laikotarpis prasidės 2026 m. gruodžio 16 d. ir baigsis 2030 m.; vėlesni laikotarpiai truks po šešerius metus. Bendra metodika leis rinkti tarpusavyje palyginamus duomenis.

Lietuvai reikės ir stebėti pokyčius, ir saugoti apdulkintojų gyvenamąją aplinką. Tarp šioje istorijoje aptariamų priemonių – natūralių pievų atkūrimas, žydinčių augalų išsaugojimas laukuose bei pakelėse, pesticidų naudojimo mažinimas ir laukinėms bitėms tinkamų lizdaviečių išlaikymas.

Gyventojai taip pat gali prisidėti savo sklypuose išsaugodami laukines gėles, sodindami skirtingu metu žydinčius augalus ir palikdami natūralių plotelių, kuriuose vabzdžiai rastų maisto bei prieglobstį.