Ilgesniam laikui sutrikus elektros tiekimui ar ryšiui, būtiniausias paslaugas Lietuvoje padėtų išlaikyti savarankiškai veikti galinčios elektros tinklo dalys, iš anksto parengtos paslaugų atkūrimo komandos ir susitarimai su verslu. Apie šias pasirengimo priemones bei gyventojų pasiruošimo spragas lapkričio 16 d. paskelbtame 15min pokalbyje kalbėjo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorius Vytautas Bučinskas.
Elektros tiekimą padėtų išlaikyti energetinės salos
V. Bučinsko teigimu, Ukrainos patirtis rodo energetinių salų naudą. Taip vadinamos atskiros elektros tinklo dalys, galinčios kurį laiką veikti atsiskyrusios nuo bendros sistemos. Pasak profesoriaus, tokius sprendimus planuojama kurti ir Lietuvoje.
Pirmiausia, jo vertinimu, reikėtų peržiūrėti elektros tinklų sužiedinimą – galimybes elektrą tiekti alternatyviu keliu, jeigu viena jungtis nutrūktų. Kartu būtina įvertinti vietinius energijos šaltinius, jų galimą užtikrinti galią ir laiką, kurį jos pakaktų.
Profesorius pabrėžė, kad skirtingų objektų poreikiai skiriasi. Ligoninėms būtinas nepertraukiamas elektros tiekimas, o daliai kitų objektų elektra galėtų būti tiekiama su pertraukomis. Tokį poreikių įvertinimą jis laiko vienu pirmųjų pasirengimo žingsnių.
Tinklo atsparumą audroms, anot V. Bučinsko, didintų oro linijų keitimas požeminiais kabeliais – taip būtų sumažinta ant laidų virstančių medžių keliama grėsmė. Jis taip pat ragino iš anksto numatyti, kaip trūkstant elektros būtų naudojami vietiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai, generatoriai ir akumuliatoriai.
Paslaugoms atkurti reikėtų komandų ir susitarimų su verslu
T. Godliauskas svarbia Ukrainos pamoka įvardijo gebėjimą greitai atkurti sutrikusias paslaugas. Jo teigimu, tam reikia iš anksto parengtų rezervų, darbui būtinų priemonių ir specialistų komandų. Vien sandėliuose laikomų atsargų nepakanka, jei nėra pasirengusių žmonių, kurie galėtų imtis atkūrimo darbų.
Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį į Ukrainos nevyriausybinių organizacijų vaidmenį. Pasak jo, jos tapo svarbia aprūpinimo ir logistikos grandimi, padedančia bendruomenėms, savivaldybėms, valstybės institucijoms bei kariuomenei.
Lietuvoje, T. Godliausko vertinimu, dar taikos metu būtina susitarti su prekybos tinklais, ryšių bendrovėmis ir transporto įmonėmis dėl veiklos krizės sąlygomis. Nuo šių paslaugų priklausytų ir strategiškai svarbių valstybės įmonių darbas.
Vertinant infrastruktūros pasirengimą, jis siūlė nagrinėti ir scenarijų, kai į darbą neatvyktų 30–40 proc. darbuotojų. Tai hipotetinis pasirengimo vertinimas. T. Godliausko teigimu, net gerai įrengtos sistemos negalėtų veikti be jas aptarnaujančių ir būtinus darbus atliekančių žmonių.
Šeimoms reikia iš anksto sutarti, kaip elgsis per krizę
Gyventojų pasirengimą T. Godliauskas taip pat vertino kaip nepakankamą. Pasak jo, žmonės yra girdėję rekomendaciją pasiruošti pirmosioms 72 krizės valandoms, tačiau atsargų ar kitų rekomenduojamų priemonių namuose turi galbūt tik trys iš dešimties.
Šį skaičių asociacijos vadovas grindė jos apklausomis.
Kita spraga, anot T. Godliausko, yra šeimos veiksmų plano stoka. Net sukaupus atsargų reikia iš anksto susitarti, ką šeimos nariai darys sutrikus įprastoms paslaugoms.
Oficialioje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72 rekomenduojama šeimos plane numatyti, kaip susisiekti dingus mobiliajam ryšiui, kur susitikti ir kaip evakuotis. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti maisto bei vandens atsargomis bent 72 valandoms.
T. Godliausko teigimu, pasirengimą stiprintų praktinės pratybos, pirmosios pagalbos mokymai, kibernetinės higienos įgūdžiai ir gebėjimas atpažinti dezinformaciją. Darbuotojų mokymą galėtų organizuoti ir darbdaviai. Pasak asociacijos vadovo, jos inicijuotą Visuotinės gynybos sistemos kūrimo chartiją jau pasirašė daugiau kaip šimtas organizacijų.













