Lietuvos verslams, eksportuojantiems ar paslaugas užsienio klientams teikiantiems, neapmokėta sąskaita tampa gerokai sudėtingesniu klausimu, kai skolininkas registruotas kitoje valstybėje. Su šia problema ypač dažnai susiduria vežėjų sektorius, kuriame paslaugos teikiamos skirtingose valstybėse, užsakovų grandinė gali būti ilga, o atsiskaitymai neretai priklauso nuo kelių skirtingų rinkos dalyvių. Tokiais atvejais net ir iš pirmo žvilgsnio aiški skola gali virsti sudėtingu tarpvalstybiniu išieškojimu. Kur kreiptis – į Lietuvos ar užsienio teismą? Kokios valstybės teisė bus taikoma? Ar Lietuvoje priimtas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas užsienyje?
Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Kamilė Šemeklytė sako, kad tarptautinio skolos išieškojimo atveju viena didžiausių klaidų yra pradėti nuo ieškinio rengimo, dar neatsakius į kur kas praktiškesnį klausimą – kur yra skolininko turtas ir ar iš jo realiai bus galima išieškoti skolą. „Galima laimėti bylą, tačiau verslui svarbus ne pats teismo sprendimas, o pinigai sąskaitoje. Todėl prieš pradedant procesą vertėtų įvertinti skolininko finansinę padėtį, patikrinti, ar jam nepradėtas nemokumo procesas, kur yra jo banko sąskaitos, nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Kartais toks patikrinimas iš esmės pakeičia ir visą išieškojimo strategiją“, – sako K. Šemeklytė.
AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas, savo praktikoje dirbantis ir su vežėjų teisiniais klausimais Egidijus Langys pažymi, kad transporto sektoriuje ši problema ypač ryški dėl pačios verslo struktūros. „Vežėjas gali būti Lietuvoje, užsakovas – Vokietijoje, ekspeditorius – Nyderlanduose, o krovinio gavėjas – dar kitoje valstybėje. Kai atsiranda neapmokėta sąskaita, labai greitai paaiškėja, kad vien žinoti, kas skolingas, neužtenka. Reikia suprasti, kur tą skolą realiai galima išsiieškoti ir ar pats procesas ekonomiškai pagrįstas“, – sako E. Langys.
Pirmasis dokumentas, kurį verta atsiversti – sutartis
Anot teisininkų, tarptautinis skolos išieškojimas iš tikrųjų prasideda dar tada, kai pasirašoma sutartis su užsienio partneriu.
Joje ypač svarbios dvi sąlygos: kokios valstybės teisė taikoma sutarčiai ir kurios valstybės teismas spręs ginčą.
ES teisėje šalys iš esmės gali pasirinkti jų sutarčiai taikytiną teisę. Jei tokio pasirinkimo nėra, ji nustatoma pagal ES reglamente „Roma I“ įtvirtintas taisykles. Pavyzdžiui, prekių pirkimo–pardavimo sutartims paprastai aktuali pardavėjo, o paslaugų sutartims – paslaugų teikėjo valstybės teisė, nors konkrečioje situacijoje galimos išimtys.
Ne mažiau svarbi jurisdikcija. Bendroji taisyklė ES yra tokia, kad byla keliama valstybėje, kurioje yra atsakovas, tačiau sutartiniuose santykiuose gali būti reikšminga ir vieta, kurioje turėjo būti įvykdyta sutartinė prievolė. Be to, verslo sutartyje šalys gali iš anksto susitarti dėl konkrečios valstybės teismų jurisdikcijos.
„Vienas sakinys sutartyje kartais gali reikšti tūkstančius eurų būsimų proceso išlaidų. Jeigu Lietuvos įmonė sutartyje sutinka, kad visi ginčai bus nagrinėjami kitos valstybės teisme, atsiradus 10–20 tūkst. Eur skolai ji jau turės vertinti vietos advokatų, vertimų ir proceso išlaidas. Todėl jurisdikcijos nuostatos neturėtų būti laikomos technine sutarties pabaigos dalimi“, – pabrėžia K. Šemeklytė.
E. Langys priduria, kad tarptautiniuose santykiuose verslas neretai per mažai dėmesio skiria sutarties sąlygoms tol, kol santykiai klostosi sklandžiai.
„Kol sąskaitos apmokamos laiku, teismingumo ar taikytinos teisės sąlygos atrodo formalumas. Tačiau atsiradus ginčui paaiškėja, kad jos gali lemti ir proceso trukmę, ir jo kainą, ir net sprendimą, ar dėl konkrečios skolos apskritai verta bylinėtis“, – sako jis.
Kai skolininkas skolos neginčija – procesas gali būti paprastesnis
Jeigu skolininkas yra kitoje ES valstybėje ir iš esmės neginčija savo prievolės, viena iš galimybių yra Europos mokėjimo įsakymo procedūra.
Ji sukurta tarpvalstybiniams neginčijamiems civiliniams ir komerciniams piniginiams reikalavimams. Procesas vykdomas naudojant standartizuotas formas, o skolininkui nepateikus prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymas tampa vykdytinas kitoje ES valstybėje be atskiro bylos nagrinėjimo iš naujo.
Mažesniems reikalavimams galima svarstyti ir Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, skirtą tarpvalstybiniams reikalavimams, kurių suma neviršija 5.000 Eur.
Tačiau, pasak K. Šemeklytės, vien skolos dydis neturėtų automatiškai nulemti proceso pasirinkimo.
„Pirmiausia reikia suprasti, ar skolininkas skolą ginčija. Jei yra pretenzijų dėl prekių kokybės, darbų atlikimo, sutarties nutraukimo ar įskaitymo, formaliai paprastesnė procedūra nebūtinai reiškia, kad ginčas ir liks paprastas“, – pažymi AVOCAD teisininkė.
Kartais svarbiau ne teismo sprendimas, o laiku „užšaldyti“ pinigus
Dar viena ES teisės priemonė, kuri verslui gali būti itin aktuali, – Europos sąskaitos blokavimo įsakymas.
Jis leidžia tarpvalstybinėje byloje vienos ES valstybės teismui blokuoti skolininko lėšas banko sąskaitoje kitoje ES valstybėje. Tam tikrais atvejais tai gali būti padaryta iš anksto apie tai neinformuojant skolininko.
„Jeigu yra požymių, kad skolininkas pradeda perleidinėti turtą, uždarinėti veiklą ar vengti kreditorių, laikas tampa vienu svarbiausių faktorių. Po metų gautas palankus sprendimas gali būti menkavertis, jeigu iki tol nebeliks turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą“, – sako K. Šemeklytė.
E. Langys pabrėžia, kad versle delsimas dažnai kainuoja daugiau nei pats teisinis procesas.
„Praktikoje matome situacijų, kai kreditorius pusę metų ar metus tikisi, kad partneris vis dėlto sumokės, siunčia priminimus, derasi, tačiau tuo metu skolininko finansinė būklė prastėja. Todėl vienas svarbiausių sprendimų yra laiku suprasti, kada derybos dar turi prasmę, o kada jau reikia pereiti prie teisinių priemonių“, – sako E. Langys.
Lietuvos teismo sprendimas ES nereiškia naujos bylos nuo nulio
Verslas neretai baiminasi, kad gavus palankų Lietuvos teismo sprendimą visą procesą skolininko valstybėje teks pradėti iš naujo. ES viduje paprastai taip nėra.
Pagal reglamentą „Briuselis I bis“ vienoje ES valstybėje priimti civilinių ir komercinių bylų sprendimai gali būti vykdomi kitoje valstybėje narėje be ankstesnės atskiros egzekvatūros procedūros. Kreditorius gali kreiptis į valstybės, kurioje yra skolininko turtas, vykdymo institucijas, pateikdamas teismo sprendimą ir nustatytos formos dokumentus.
„Kreditorius gali turėti puikiai pagrįstą reikalavimą Lietuvoje, tačiau jeigu visas skolininko turtas yra Vokietijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, galiausiai būtent ten reikės atlikti vykdymo veiksmus. Dėl to vietos procedūrų ir skolininko turto analizė turėtų būti atliekama dar prieš pasirenkant bylinėjimosi kelią“, – teigia K. Šemeklytė.
E. Langio teigimu, būtent šiame etape verslui svarbu nepainioti dviejų dalykų – laimėtos bylos ir realiai atgautos skolos.
„Teismo sprendimas yra labai svarbus, bet verslo požiūriu tai dar nėra proceso pabaiga. Tikrasis rezultatas atsiranda tada, kai pinigai sugrįžta kreditoriui. Todėl nuo pirmos dienos verta galvoti ne tik apie tai, kaip įrodyti skolą, bet ir apie tai, kaip sprendimas vėliau bus vykdomas“, – pažymi E. Langys.
Skola gali augti ir dėl palūkanų bei išieškojimo išlaidų
Verslas taip pat neturėtų pamiršti, kad reikalavimas nebūtinai apsiriboja vien neapmokėtos sąskaitos suma.
ES taisyklės dėl pavėluotų mokėjimų komerciniuose sandoriuose numato teisę tam tikromis sąlygomis reikalauti pavėluoto mokėjimo palūkanų. Be to, kreditoriui numatyta ne mažesnė kaip 40 Eur kompensacija už išieškojimo išlaidas, taip pat gali būti atlyginamos pagrįstos papildomos išlaidos.
„Praktikoje verta tiksliai paskaičiuoti visą reikalavimą – pagrindinę skolą, palūkanas, sutartines netesybas, jeigu jos numatytos, bei galimas skolos išieškojimo išlaidas. Tai svarbu ir vedant derybas – skolininkui turi būti aišku, kad delsimas jo prievolės nemažina“, – sako K. Šemeklytė.
Už ES ribų – kiekvieną valstybę reikia vertinti atskirai
Kai skolininkas yra ne Europos Sąjungoje, vieno universalaus mechanizmo nėra. Reikia tikrinti tarptautines sutartis, konkrečios valstybės teisę, šalių sutartyje numatytą teismingumą ar arbitražą bei užsienio teismo sprendimų pripažinimo taisykles.
Pasak E. Langio, tokiais atvejais verslui ypač svarbu iš anksto įsivertinti būsimo proceso kaštus.
„Tarptautiniame išieškojime visada reikia skaičiuoti. Kartais teisiškai reikalavimas yra visiškai pagrįstas, tačiau jo išieškojimo sąnaudos gali būti neproporcingos pačiai skolai. Todėl profesionalus vertinimas prasideda ne nuo klausimo, ar galime paduoti į teismą, o nuo klausimo, koks kelias duos verslui geriausią ekonominį rezultatą“, – sako E. Langys.
K. Šemeklytės teigimu, svarbiausias principas verslui – neatidėlioti.
„Tarptautinė skola savaime nėra beviltiška skola. Europos Sąjungoje kreditoriams sukurta nemažai veiksmingų instrumentų. Tačiau kuo ilgiau laukiama, tuo didesnė rizika, kad pasikeis skolininko finansinė būklė, prasidės nemokumo procesas ar neliks turto. Todėl gavus aiškų signalą, kad užsienio partneris neketina atsiskaityti, verta ne siųsti penktą priminimą, o įvertinti konkrečią išieškojimo strategiją“, – apibendrina K. Šemeklytė.
