Renkantis medų parduotuvėje, pirkėjai dažnai susiduria su įvairiais ženklais: vieni stiklainiai pažymėti ekologinės gamybos ženklu, kiti pristatomi kaip lietuviški, treti siūlomi tiesiai iš bitininko. Norint įsigyti kokybišką produktą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą, bet ir į medaus kilmę, sertifikavimo informaciją bei skonį.
Ką pirkėjui pasako sertifikatas?
Svarbu suprasti, kad lietuviškas medus nebūtinai yra ekologiškas, o žodis „natūralus“ nėra sertifikavimo įrodymas. Ekologiškam medui taikomos griežtos Europos Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios bityno vietą, bičių priežiūrą ir naudojamas priemones. Nacionalinė maisto kokybės sistema (NKP) taip pat kelia papildomus gamybos ir kokybės reikalavimus, tačiau jie skiriasi nuo ekologinės gamybos standartų.
„Sertifikavimo ženklas pirkėjui yra papildoma informacija, o ne pažadas, kad vienas medus skanesnis už kitą. Jis patvirtina, kad gamintojas laikosi nustatytų reikalavimų, o jų laikymasis yra nuolat tikrinamas. Todėl verta pasidomėti, ką reiškia konkretus ženklas, ir rinktis pagal tai, kas pačiam pirkėjui svarbiausia“, – pataria „Salomėjos bityno“ bitininkė Salomėja Bagdonaitė Mikolajevič. Minėtame bityne gaminami tiek ekologiški, tiek pagal NKP sistemą sertifikuoti bičių produktai, todėl pakuotės ženklinimas yra itin svarbus.
Ką patikrinti medaus etiketėje?
Prieš perkant medų, būtina patikrinti jo kilmės šalį. Lietuviškas prekės ženklas ar etiketė lietuvių kalba negarantuoja, kad medus surinktas Lietuvoje. Taip pat svarbu perskaityti produkto pavadinimą, grynąjį kiekį, tinkamumo vartoti terminą ir sužinoti už jo pateikimą rinkai atsakingo subjekto duomenis.
Fasuoto ekologiško medaus pakuotė turi atitikti ekologinės gamybos reikalavimus. Ant jos privalo būti ES ekologinės gamybos logotipas, kontrolės įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda. Lietuvoje veikiančios VšĮ „Ekoagros“ kontrolės įstaigos kodas yra LT-EKO-001.
Ar brangesnis medus yra geresnis?
Medaus kainai įtakos turi daugelis veiksnių: derlius, rūšis, gamybos apimtys, pakavimo ir prekybos sąnaudos. Sertifikavimo reikalavimų laikymasis taip pat gali lemti didesnes gamybos sąnaudas, tačiau didesnė kaina savaime negarantuoja aukštesnės kokybės.
Medaus skoniai taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, grikių medus paprastai pasižymi intensyvesniu aromatu, o rapsų medus yra švelnesnio skonio ir greitai kristalizuojasi. Šie skirtumai neturėtų būti vertinami kaip geresnės ar blogesnės kokybės rodiklis.
„Sertifikatas pasako apie gamybos būdą, o ragavimas padeda pažinti medaus aromatą ir skonį. Tai du skirtingi dalykai. Rinkdamasis medų žmogus gali atsižvelgti į abu aspektus, tačiau vien tik iš kainos ar skonio negalima daryti išvados apie visus kokybės rodiklius“, – aiškina medaus someljė Rokas Rutkus.
Apibendrinant, prieš perkant medų verta atsakyti į tris klausimus: iš kur jis kilęs, ką patvirtina jo ženklinimas ir ar patinka jo skonis. Daugiau informacijos apie sertifikavimo sistemas ir sertifikuotus Lietuvos bitininkus galima rasti svetainėje medauskultura.lt. Šis straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
