Nuo savo darbo pradžios XXI-oji Vyriausybė sutelkė pastangas į valstybės saugumo stiprinimą, šeimų gerovės didinimą ir labiausiai pažeidžiamų grupių socialinės atskirties mažinimą. Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad šios pirmosios 100 dienų buvo vertinamos ne kaip apšilimas, o kaip startas neatidėliotiniems pokyčiams, atliepiantiems regiono saugumo iššūkius ir prioritetines sritis, kurios ilgą laiką nerado deramo dėmesio – nuo šeimos politikos iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms energetikos sektoriuje.
Valstybės saugumas ir atsparumas
Lietuva didina krašto apsaugos finansavimą, kitąmet gynybai numatoma skirti ne mažiau 5 proc. BVP. Lygiagrečiai stiprinama oro gynyba diegiant naujas sistemas, pasienyje įrengiant akustinius sensorius ir modernizuojant oro erdvės stebėjimo pajėgumus. Saugumą sustiprina ir JAV karių rotacijų buvimas Lietuvoje.
Sienos apsauga sustiprinta inicijuojant teisinius pakeitimus, kurie suteiks pasieniečiams daugiau įgaliojimų reaguoti į hibridines grėsmes. Taip pat peržiūrima migracijos politika nacionalinio saugumo interesais.
Lietuvos ligoninių atsparumui ekstremalioms situacijoms numatyta skirti 300 mln. eurų kokybiškos dvigubos paskirties infrastruktūros sukūrimui.
Energetikos sektoriuje patvirtintas „Audrų paketas“, iki 2030 m. planuojama apie 6 tūkst. km elektros linijų miškuose pakeisti požeminiais kabeliais ir stiprinti avarijų likvidavimo pajėgumus.
Šeimų gerovė ir socialinis saugumas
Parengtas beveik 770 mln. eurų vertės paramos šeimoms paketas, apimantis vaiko priežiūros išmokų didinimą, lėšas vaikų užimtumui, pasirengimui mokyklai ir plėtrą nemokamo maitinimo 5–10 klasių mokiniams.
Daugiau nei 285 tūkst. pažeidžiamų elektros vartotojų galės mokėti mažiau, pereidami prie palankesnio visuomeninio elektros tiekimo tarifo, kuris yra 4 ct/kWh mažesnis už įprastą.
Iniciatyva siekiama užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams, stiprinti nepilnamečių apsaugą ir mažinti pakartotinių nusikaltimų riziką, numatant griežtesnę atsakomybę ir stiprinant vaikų apsaugos reikalavimus.
Konkurencinga ekonomika ir mažiau biurokratijos
Seimo patvirtinti Investicijų ir Žemės įstatymų pakeitimai mažins administracines kliūtis investuotojams, leis greičiau rasti tinkamus sklypus ir sudarys palankesnes sąlygas didelėms investicijoms bei naujų darbo vietų kūrimui.
Imtasi iniciatyvos patobulinti teisės aktus, siekiant sumažinti ES teisės perkėlimo į nacionalinę sistemą „auksavimą“ (angl. gold-plating) ir didinti šalies konkurencingumą.
Pritarta Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai, atveriančiai kelią apie 1,4 mlrd. eurų viešosioms ir privačioms investicijoms.
Ūkininkams numatyta 20 mln. eurų papildoma parama dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų. Taip pat supaprastinami kai kurie paramos reikalavimai ir inicijuotas patikrų koordinavimas.
Dėmesys švietimui, sveikatai ir kultūrai
Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta 12 inovatyvių vaistų onkologinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms bei kitoms sveikatos problemoms gydyti, jiems kompensuoti skirta 13 mln. eurų.
Kauno krikščioniškuose gimdymo namuose išsaugota galimybė šeimoms gimdyti, atsižvelgiant į daugiau nei 13 tūkst. surinktų parašų.
Nuo rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklų pradinukams lietuvių kalbos pamokų skaičius padidintas nuo penkių iki septynių per savaitę. Mokytojams pradėjo veikti nemokama psichologinės ir teisinės pagalbos linija.
Lituanistikos centrai užsienyje gaus apie 1,3 mln. eurų kasmet, 53 proc. daugiau nei iki šiol.
Kultūros srityje siūloma įvesti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą fiziniams asmenims, remiantiems kultūrą, ir sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms kultūros įstaigoms skolintis iš Nacionalinio plėtros banko.
Aplinka, būstas ir susisiekimas
Nuo spalio iki metų pabaigos taikoma 50 proc. nuolaida vietinio susisiekimo traukinių bilietams, o nuo lapkričio iki metų pabaigos – tolimojo susisiekimo autobusų bilietams.
Tęsiamas kelių, tiltų ir viadukų atnaujinimas visoje Lietuvoje.
Pasirašytas susitarimas su Europos Komisija dėl Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimo, iki 2032 m. pabaigos būsto renovacijai, švaresniam transportui ir energijos efektyvumui didinti numatyta investuoti apie 884 mln. eurų. Pažeidžiamiems namų ūkiams kompensuojama 50–85 proc. būsto atnaujinimo darbų išlaidų.
Suteikta daugiau galimybių nekilnojamojo turto savininkams steigti bendrijas ir savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus.
Tarptautinės partnerystės ir parama Ukrainai
Stiprinamos strateginės partnerystės su JAV (bendradarbiavimas kritinių mineralų srityje) ir rengiamasi Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Tęsiamas pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Lietuva išlieka aktyvi Ukrainos rėmėja ir telkia partnerius spaudimui Rusijai.
ES lygmeniu pratęstos individualios sankcijos Rusijai 3 metams. Sugriežtinta tranzitu gabenamų grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos kontrolė.
