Krymo tiltas ties Kerčiu

Ukraina surengė didelę dronų ataką prieš Rusiją, smogta Krymo tiltui

Naktį į lapkričio 16 d. Ukraina surengė didelę dronų ataką prieš Rusiją, per kurią smogta Rusiją su okupuotu Krymo pusiasaliu jungiančiam Kerčės tiltui. Rusijos gynybos ministerija paskelbė per parą perėmusi ir sunaikinusi 1 336 Ukrainos dronus, tačiau šis skaičius nepriklausomai nepatvirtintas. Naujienų agentūros AFP suskaičiuotais oficialių Rusijos pranešimų duomenimis, tai antras didžiausias paros skaičius 2026 metais.

Smūgis tiltui sutrikdė automobilių ir traukinių eismą

Rusijos paskirtas okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas lapkričio 16 d. platformoje „Telegram“ patvirtino smūgį tiltui ir pranešė, kad eismas veikiausiai bus ribojamas iki popietės.

S. Aksionovas nepateikė informacijos apie žuvusiuosius ar sužeistuosius. Rusijos kariuomenei artimi socialinių tinklų kanalai teigė, kad didelės žalos tiltui nepadaryta.

Kaip skelbia Ukrainos leidinys „Kyiv Post“, remdamasis tilto operatyvinės informacijos kanalu, automobilių eismas sustabdytas lapkričio 16 d. apie 2.22 val. Maskvos laiku. Tilto uždarymas taip pat užlaikė keturis į Krymą vykusius keleivinius traukinius. Geležinkelių vežėjo „Grand Service Express“ duomenimis, jie vėlavo nuo dviejų iki keturių su puse valandos.

Krymo tiltas ne kartą atakuotas nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį. Tų pačių metų spalį ant tilto sprogęs sprogmenų prikrautas sunkvežimis eismą sutrikdė keliems mėnesiams.

Maskvos meras skelbia apie maždaug 600 perimtų dronų

Rusijos sostinės Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad sostinės prieigose perimta maždaug 600 dronų. Tai Rusijos pareigūno pateiktas skaičius.

Dronų banga surengta praėjus kelioms valandoms po praneštų Ukrainos smūgių didelei Rusijos naftos chemijos gamyklai, naftos perdirbimo gamyklai ir karinės gamybos objektui.

Ukrainos valdžia tokius smūgius aiškina atsaku į Rusijos raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus bei energetikos infrastruktūrą. Per šiuos Rusijos išpuolius žūsta civiliai, o milijonams gyventojų sutrinka elektros ir šilumos tiekimas.

Trijų valstybių vadovai susitiks po trijų dienų

Ataka įvyko likus trims dienoms iki lapkričio 19 d. Kinijos mieste Šendžene numatyto Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimo.

Kinijos užsienio reikalų ministerija lapkričio 16 d. patvirtino, kad trišalės derybos vyks Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose. Rusijos prezidentūra ir Baltieji rūmai susitikimą buvo patvirtinę anksčiau.

D. Trumpas sakė ketinantis aptarti branduolinio nusiginklavimo klausimus ir karą su Iranu. JAV pareigūnai nurodė nesitikintys, kad trišalėse derybose bus aptariamas Rusijos karas prieš Ukrainą.

Diplomatinės pastangos užbaigti karą kol kas rezultatų nedavė. Po lapkričio 9–15 d. savaitę Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje vykusio derybų raundo V. Putinas pakartojo teritorinius reikalavimus. Jis taip pat pareiškė, kad užsienio karių dislokavimą Ukrainoje Maskva laikytų „karo tęsiniu“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad JAV pasiūlė Ukrainai atsisakyti dalies teritorijos mainais į narystę NATO. Maskva savo ruožtu ne kartą skelbė nesutinkanti su Ukrainos priėmimu į Aljansą.

V. Zelenskis perspėjo, kad Šendženo susitikimas gali tapti XXI amžiaus Jaltos konferencijos versija. Jis palygino būsimas derybas su 1945 m. Kryme vykusia konferencija, perspėdamas apie pavojų didžiosioms valstybėms tartis dėl įtakos sferų nedalyvaujant mažesnėms šalims.