Nors galime puikiai pasiruošti egzaminui, darbo pokalbiui ar kitam svarbiam įvykiui, realioje situacijoje jaudulys kartais gali sutrukdyti susikaupti, greitai reaguoti ar prisiminti gerai žinomus dalykus. Šią problemą sportininkai sprendžia treniruotėse, lavindami ne tik techninius įgūdžius, bet ir mokydamiesi valdyti įtampą bei nepasiduoti vienai klaidai. Vilniaus „Hockey Punks Mototoja“ vyrų komandos vartininkas ir „Hockey Punks“ akademijos treneris Simas Baltrūnas dalijasi paprastomis technikomis, kurios padeda suvaldyti įtampą ir greičiau susikaupti, pritaikomomis ir už sporto aikštelės ribų.
Spaudimui galima pasiruošti
Sporto psichologijoje žinomas reiškinys, kai dėl patiriamo spaudimo žmogui nepavyksta atlikti net gerai išmokto veiksmo. Nerimas ar perdėta savikontrolė gali užvaldyti dėmesį, todėl įprasti veiksmai tampa sudėtingesni.
2024 m. žurnale „International Review of Sport and Exercise Psychology“ paskelbtas tyrimas, apjungęs 29 ankstesnių tyrimų duomenis apie daugiau nei 500 sportininkų, trenerių ir sporto specialistų patirtis iš 45 sporto šakų, parodė, kad pasiruošimo rutina, vizualizacija ir treniruotės, kuriose imituojamos įtemptos situacijos, padeda geriau veikti patiriant spaudimą.
S. Baltrūnas pritaria, kad treniruotėse išbandyti skirtingi scenarijai padeda greičiau prisitaikyti prie netikėtų situacijų ir išlaikyti dėmesį rungtynių metu.
„Rungtynėse neįmanoma numatyti kiekvienos situacijos, todėl treniruotėse stengiamės išbandyti kuo daugiau skirtingų scenarijų. Kuo daugiau jų esi patyręs, tuo lengviau rungtynių metu greitai įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir išlaikyti dėmesį. Netikėtumų visada bus, tačiau patirtis padeda jiems nepasiduoti ir susitelkti į tai, ką tuo metu gali kontroliuoti“, – sako S. Baltrūnas.
Pasak jo, vartininko pozicijoje gebėjimas greitai susigrąžinti dėmesį yra ypač svarbus, nes po praleisto įvarčio nėra laiko ilgai analizuoti, o po kelių sekundžių gali prasidėti kita ataka.
„Jei po nesėkmingo epizodo vis dar galvoji apie praleistą įvartį ir analizuoji, ką padarei ne taip, gali pavėluoti sureaguoti į kitą situaciją. Patirtis išmoko greičiau paleisti klaidas, susigrąžinti dėmesį ir susitelkti į tai, kas tuo metu vyksta aikštėje“, – pasakoja vartininkas.
Daugiau spaudimo nebūtinai reiškia geresnį pasirengimą
Nors treniruotėse sąmoningai kuriamas spaudimas gali padėti pasiruošti varžyboms, svarbu atsižvelgti į sąlygas, kuriomis jis sukuriamas, nes skirtingos situacijos gali nevienodai paveikti žmogaus rezultatus.
2024 m. žurnale „Psychology of Sport and Exercise“ paskelbtame tyrime 81 dalyvis atliko golfo kamuoliuko ridenimo užduotį aštuoniomis skirtingomis spaudimą keliančiomis sąlygomis. Rezultatus pablogino dvi sąlygos, pagerino trys, o likusios trys reikšmingos įtakos neturėjo.
S. Baltrūnas pabrėžia, kad tai svarbu turėti omenyje ir treniruotėse, ypač dirbant su jaunaisiais sportininkais. Iššūkis turėtų skatinti stengtis ir ieškoti sprendimų, tačiau netapti nuolatiniu nesėkmės šaltiniu.
„Jei treniruotėje viskas pavyksta lengvai, sportininkas neišmoksta susidoroti su situacijomis, kai kažkas vyksta ne pagal planą. Per sudėtingos užduotys taip pat neduoda norimo rezultato. Iššūkis turi pareikalauti pastangų, paskatinti ieškoti sprendimo, tačiau kartu būti įveikiamas. Trenerio užduotis – atrasti tą balansą ir palaipsniui kelti kartelę“, – sako S. Baltrūnas.
Ši sportininkams įprasta praktika gali būti pritaikyta ir ruošiantis svarbioms situacijoms darbe. Prieš svarbų pristatymą galima jį repetuoti kolegai, paprašyti užduoti netikėtų klausimų ar pabandyti viską išdėstyti per trumpesnį laiką, taip iš anksto susiduriant su bent dalimi situacijų, kurios gali sutrukdyti.
Savijautai įvertinti reikia laiko
Ruošiantis įtemptoms situacijoms svarbu atkreipti dėmesį į savo savijautą. Miego trūkumas, nuovargis ar didesnis fizinis krūvis gali turėti įtakos susikaupimui. Ilgesnį laiką stebimi organizmo duomenys gali padėti geriau suprasti šiuos pokyčius.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė teigia, kad dėvimiųjų įrenginių vertė atsiskleidžia nuosekliai stebint duomenis.
„Vienos dienos širdies ritmo ar miego duomenys savaime pasako nedaug. Stebint juos ilgesnį laiką galima pastebėti pasikartojančius dėsningumus – pavyzdžiui, kaip savijauta keičiasi po prastesnio miego ar didesnio fizinio krūvio. Pavyzdžiui, „Galaxy Watch“ laikrodis leidžia šią informaciją sekti kasdien, o energijos balas suteikia bendresnį vaizdą apie tos dienos būseną“, – sako E. Tamelytė.
Šiuos duomenis galima stebėti ir ruošiantis konkrečiai įtemptai situacijai. Pavyzdžiui, kelias dienas repetuojant svarbų pristatymą galima atkreipti dėmesį, kaip savijauta keičiasi po geresnio ar prastesnio miego ir ar iš anksto išbandyta situacija ilgainiui kelia mažiau įtampos.
Nėra tikslo pagal vieną laikrodžio rodiklį nuspręsti, ar esame pasiruošę. Daug vertingiau ilgesnį laiką stebint duomenis geriau pažinti savo organizmo reakcijas ir suprasti, kokiomis sąlygomis patiems lengviausia išlaikyti dėmesį.
