Šiaulių aviacijos bazę planuojama plėsti, kad joje rotacijos principu būtų galima priimti 500–750 NATO karių. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skaičiavimu, 500 karių misijos metinis ekonominis poveikis Lietuvai galėtų siekti apie 65,5 mln. eurų, kartu stiprinant šalies ir viso regiono oro gynybą.
Oro policiją pakeitė platesnė oro gynybos misija
2026 m. Baltijos šalyse NATO oro policijos misija pertvarkyta į platesnę oro gynybos misiją. Sprendimas priimtas liepą NATO viršūnių susitikime Turkijos sostinėje Ankaroje, kartu išplečiant Aljanso karinės vadovybės įgaliojimus.
Naujoji misija skirta reaguoti ne tik į pilotuojamus orlaivius, bet ir į dronus, sparnuotąsias raketas bei kitas grėsmes iš oro. Po pertvarkos išliko keturių mėnesių sąjungininkų pajėgų rotacijos modelis, tačiau jis papildytas kitais oro gynybos pajėgumais.
Liepos 31 dieną Šiauliuose misiją pradėjo maždaug 200 Italijos karių ir keturi naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, dar vadinami EF-2000. Tai pirmasis šioje bazėje dislokuotas naujosios NATO oro gynybos misijos kontingentas. Italijai ši rotacija yra šeštoji Šiauliuose ir vienuoliktoji Baltijos valstybėse.
Šiaulių aviacijos bazė NATO Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misijai naudojama nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į Aljansą.
Kariai Lietuvoje per mėnesį išleidžia iki 2,3 tūkst. eurų
KAM skaičiuoja, kad vienas Lietuvoje dislokuotas NATO karys per mėnesį išleidžia apie 2–2,3 tūkst. eurų. Daugiau kaip pusė šios sumos tenka apgyvendinimui ir maitinimui, o likusi dalis – transportui, degalams, laisvalaikiui ir kitoms paslaugoms. Ministerijos teigimu, didelė šių lėšų dalis atitenka Lietuvos įmonėms ir paslaugų teikėjams.
KAM vertinimu, 200 NATO karių rotacinės misijos metinis ekonominis poveikis Lietuvai siekia apie 24,6 mln. eurų. Padidinus kontingentą iki 500 karių, jis galėtų išaugti iki maždaug 65,5 mln. eurų per metus.
Sąjungininkų pajėgoms aptarnauti taip pat reikėtų daugiau darbuotojų. Preliminariu ministerijos vertinimu, kiekvieniems 5–10 bazėje dislokuotų NATO karių galėtų tekti viena arba dvi papildomos darbo vietos. Darbuotojų pirmiausia reikėtų apgyvendinimo, maitinimo, transporto ir kitoms priimančiosios šalies paslaugoms teikti.
Į Šiaulių bazę planuojama investuoti apie 300 mln. eurų
KAM 2025 m. skelbė, kad iki 2030 m. į Šiaulių aviacijos bazės infrastruktūrą planuojama investuoti apie 300 mln. eurų. Šiaulių regione tuo metu buvo vykdoma beveik 30 infrastruktūros projektų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžė, kad oro gynybos pajėgumus lemia ne tik turima ginkluotė ir orlaiviai, bet ir infrastruktūra, leidžianti priimti sąjungininkus bei užtikrinti jiems tinkamas veiklos sąlygas. Pasak ministro, tokios investicijos stiprina Lietuvos gynybą ir kartu duoda apčiuopiamos naudos šalies ekonomikai.
2026–2029 m. priimančiosios šalies paramai numatyta skirti 4,8 proc. visų Lietuvos gynybos išlaidų. Šiaulių aviacijos bazės plėtra įvardijama kaip vienas svarbiausių šios srities infrastruktūros projektų.
