2026 metų rugsėjį metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje pasiekė 6,1 proc. – aukščiausią lygį per trejus metus. Euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje kainos per metus pakilo po 3,8 proc., o Lietuvą ES aplenkė tik Rumunija, kurioje infliacija siekė 6,5 proc.
Energija ir išleistos pensijų santaupos spartino kainų augimą
Palyginti su rugpjūčiu, vartotojų kainos pagal SVKI Lietuvoje rugsėjį padidėjo 0,9 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 4,5 proc. Pagal nacionalinį vartotojų kainų indeksą metinė infliacija siekė 6,7 proc., mėnesio – 1 proc.
Rugsėjo infliaciją labiausiai didino benzinas, šilumos energija, dyzelinas, medienos kuras, automobilių priežiūra ir remontas, viešojo maitinimo paslaugos bei elektra.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Tomas Reichenbachas vienu svarbiausių 2026 metų kainų augimo veiksnių įvardijo energiją. Pabrangusi nafta kilstelėjo degalų kainas, o metų pradžioje padidinti netiesioginiai mokesčiai ir akcizai, centrinio banko vertinimu, sudarys maždaug penktadalį šių metų vidutinės infliacijos.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis dalį kainų šuolio sieja su antrosios pensijų pakopos santaupų išleidimu. Jo teigimu, gyventojai iš pensijų fondų išleido apie 1,5 mlrd. eurų, todėl susidarė vienkartinis paklausos šuolis.
Lietuvos bankas šio veiksnio poveikį vertina gerokai nuosaikiau. Jo skaičiavimu, antrosios pakopos lėšų atsiėmimas 2026 metų infliaciją padidins maždaug 0,2 procentinio punkto, o pats poveikis bus laikinas.
N. Mačiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva energijos brangimą amortizavo mažiau nei daugelis kitų Europos valstybių. Vis dėlto ekonomistas to nelaiko klaida, nes vidaus vartojimas ir taip buvo stiprus: 2026 metų antrąjį ketvirtį mažmeninė prekyba Lietuvoje augo sparčiausiai visoje ES.
Dalį Lietuvos ir euro zonos infliacijos skirtumo T. Reichenbachas aiškina ekonomine konvergencija. Lietuvos našumui, atlyginimams ir kainų lygiui artėjant prie Vakarų Europos rodiklių, kiek didesnė infliacija, anot jo, yra natūrali šio proceso dalis.
Spartus atlyginimų augimas gali rodyti ekonomikos perkaitimą
Lietuvos bankas įspėja, kad spartus kainų kilimas gali būti ir ekonomikos perkaitimo ženklas. Centrinis bankas prognozuoja, kad 2026 metais darbo užmokestis Lietuvoje didės apie 9,4 proc., todėl, pasak T. Reichenbacho, būtina atidžiai stebėti paslaugų infliaciją, darbo sąnaudas, kreditavimą ir vidaus paklausą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Leonardas Marcinkevičius ragina valdžią neiškraipyti kainų mechanizmo. Kaip galinčius infliaciją skatinti sprendimus jis mini šildymo lengvatas ir minimalios algos didinimą, nes darbo užmokestis verslui yra sąnaudos, galinčios persikelti į galutines kainas.
L. Marcinkevičiaus vertinimu, didesnis biudžeto deficitas, pensijų lėšų išdalijimas ar „Sodros“ rezervo panaudojimas gali susilpninti Europos Centrinio Banko kovos su infliacija poveikį. Tokiu atveju infliacija galėtų išlikti aukšta net ir atpigus energijai.
N. Mačiulis taip pat pabrėžia, kad skolintomis, o ne iš mokesčių surinktomis lėšomis finansuojamos valstybės išlaidos papildomai didina paklausą. Jo vertinimu, didesnis biudžeto deficitas, spartesnis išlaidų augimas ir didesnis skolinimosi poreikis 2027 metais toliau skatins kainų kilimą.
Šalta žiema galėtų sugrąžinti dviženklę infliaciją
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad energijos brangimas ir jo persidavimas į kitų prekių bei paslaugų kainas 2027 metų žiemos pabaigoje galėtų kilstelėti metinę infliaciją iki dviženklio lygio.
Pagrindinėmis artėjančios žiemos rizikomis jis laiko aukštas elektros kainas, šildymo sezono pradžią, struktūrinį dyzelino trūkumą ir didelę priklausomybę nuo oro. Jei žiema būtų šalta, sąskaitos už energiją, ekonomisto vertinimu, galėtų pakilti į rekordines aukštumas.
Šilta ir vėjuota žiema šį scenarijų sušvelnintų: energijos būtų suvartojama mažiau, o vėjo elektrinės pagamintų daugiau elektros.
Lietuvos banko bazinė prognozė yra gerokai nuosaikesnė. Centrinis bankas numato, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sieks 5,1 proc. 2026 metais, sumažės iki 3,1 proc. 2027-aisiais ir iki 2,6 proc. 2028-aisiais.
Eurosistema prognozuoja, kad euro zonos vidutinė infliacija nuo maždaug 3 proc. 2026 metais sumažės iki 2,1 proc. 2028-aisiais. Jei šios prognozės išsipildytų, Lietuvos ir euro zonos infliacijos atotrūkis nuosekliai trauktųsi.
