Artėjant Vėlinėms Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad kapinėse vykstantys procesai gali paveikti gruntinį vandenį. Širvintų senųjų kapinių pasroviui tirtame gręžinyje nitratų koncentracija dvejus metus viršijo geriamajam vandeniui nustatytą ribą, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai neįrodo, jog visus nitratus sukėlė laidojimas, ir negali būti automatiškai taikomi visoms Lietuvos kapinėms.
Širvintose nitratų koncentracija viršijo leistiną ribą
2019 metais LGT kartu su viešąja įstaiga „Grunto valymo technologijos“ pradėjo kapinių poveikio gruntiniam vandeniui tyrimą. Jam pasirinktos Radviliškio naujosios ir Širvintų senosios kapinės – veikiančios ir pakankamai senos laidojimo vietos, įrengtos nelygiame reljefe bei ant vandeniui laidžių nuogulų.
Prieš gruntinio vandens tėkmę ir pasroviui nuo kapinių buvo išgręžti tiriamieji gręžiniai. Mėginiuose vertinta vandens cheminė sudėtis, metalų kiekis, vaistų likučiai, pavojingos cheminės medžiagos ir mikrobiologiniai rodikliai.
Tyrimo bendraautorė, LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė pabrėžė, kad kapinių poveikis priklauso nuo konkrečios vietos: gruntinio vandens gylio, nuogulų, kuriomis jis teka, ir tėkmės krypties. Todėl skirtingose kapinėse gauti rezultatai gali smarkiai skirtis.
Svarbiausiais galimos laidojimo vietų taršos indikatoriais tyrėjai įvardijo azoto junginius. Nitratai labiau būdingi senesniems biodegradacijos procesams, o amonis – naujesniems.
Širvintų kapinių link atitekančio vandens gręžinyje nitratų koncentracija 2019 metais siekė 1,9 mg/l, o 2020 metais – 1,75 mg/l. Už kapinių, gruntinio vandens tėkmės kryptimi, įrengtame gręžinyje tuo pat metu nustatyta atitinkamai 94,42 ir 90,36 mg/l nitratų.
Geriamajame vandenyje leidžiama nitratų koncentracija yra 50 mg/l, todėl abiem metais už Širvintų kapinių išmatuotos vertės šią ribą viršijo. Tyrėjai skirtumą vertino kaip galimo kapinių teritorijoje vykstančių procesų poveikio ženklą, tačiau pažymėjo, kad vien šių matavimų nepakanka visų nitratų kilmei nustatyti.
Radviliškio kapinių Rad-4 gręžinyje rezultatai skirtingais metais smarkiai keitėsi. Nitratų koncentracija nuo 68,5 mg/l 2019 metais sumažėjo iki 14,28 mg/l 2020-aisiais. Pirmųjų metų šuolį tyrėjai siejo su galimai po lietaus pagreitėjusia vandens filtracija.
Gręžiniuose aptikta žarnyno bakterijų
Tirtame gruntiniame vandenyje taip pat aptikta žarnyno lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų. Dėl šių mikroorganizmų mėginiai neatitiko geriamajam vandeniui taikomų mikrobiologinių reikalavimų.
LGT tyrime mikrobiologinė tarša sieta ne tik su irimo procesais. Rudenį padidėja kapinių lankomumas ir kritulių kiekis, todėl daugiau vandens skverbiasi į gruntą ir gali pernešti paviršiuje esančias medžiagas.
Vis dėlto tyrimas neparodė, kad taršą būtų sukėlę būtent Vėlinių lankytojai, žvakės, gėlės ar kitos kapų puošmenos. Jo išvados tik rodo, kad vertinant vandens būklę būtina atsižvelgti ir į kapinių paviršiuje vykstančius procesus.
Mėginiuose neaptikta tirtų vaistų, BTEX grupės junginių, perfluorintų junginių, polichlorintų bifenilų, chlororganinių pesticidų, fenolių ar naftos angliavandenilių. Daugumos tirtų metalų koncentracijos taip pat neviršijo aptikimo ribų.
Bendra tyrimo išvada nėra vienareikšmė. Kapinių poveikį lemia grunto savybės, gruntinio vandens gylis ir tėkmė, krituliai, kapinių amžius bei paviršiuje vykstantys procesai. Vienose vietose požeminį vandenį gali gerai apsaugoti hidrogeologinės sąlygos, kitose teršalai gali migruoti lengviau.
Šalia kapinių naudojamą šulinių vandenį patariama tirti kasmet
Tyrimo rezultatai svarbiausi žmonėms, kurie netoli kapinių geriamąjį vandenį ima iš šachtinių šulinių arba seklių gręžinių. Šalia kapinių esantis šulinys nebūtinai yra užterštas, tačiau vien iš vandens išvaizdos ar skonio jo saugumo įvertinti negalima.
Parenkant šulinio vietą turi būti atsižvelgiama į gruntinio vandens tėkmę. Kapinės, kaip potencialus taršos objektas, turėtų būti pasroviui nuo šulinio. Jeigu tokios padėties užtikrinti neįmanoma, tarp šulinio ir galimo taršos šaltinio turėtų būti bent 50 metrų atstumas.
LGT individualaus šulinio ar seklaus gręžinio vandenį rekomenduoja tirti bent kartą per metus, geriausia pavasarį arba rudenį. Tarnyba 2026 metų balandžio 14 dieną dar kartą atkreipė dėmesį, kad dalis teršalų nepakeičia vandens skonio, kvapo ar spalvos, todėl jo saugumą patikimai parodo tik laboratoriniai tyrimai.
Kapinių aplinkai įtakos turi ir jų priežiūros priemonės. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kapinėse dažniausiai naudojami pesticidai yra herbicidai ir samanų naikikliai, kuriuos lietaus nuotėkis gali nunešti į aplinkinius vandenis. Prancūzijos kapinėse pesticidų palaipsniui atsisakyta nuo 2014 metų, o 2021 metais įsigaliojo bendras jų draudimas. Savivaldybės cheminį piktžolių naikinimą keitė degintuvais, mulčiu, žole, gėlynais ir kitais apželdinimo sprendimais.
Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūra lankytojams rekomenduoja vengti plastikinių gėlių, krepšelių ir vainikų, rinktis natūralias arba džiovintas gėles bei naudoti daugkartinius žvakių gaubtus. Žaliąsias, stiklo ir plastiko atliekas patariama rūšiuoti atskirai.
