Krašto apsaugos ministerija (KAM) 2026 metų rudenį Vyriausybei pateiks siūlymus, kaip spartinti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus. Taip ministerija reagavo į Valstybės kontrolės auditą, atskleidusį, kad 2021–2025 metais pirkimų sistema veikė be aiškių terminų, atskirtų atsakomybių ir veiksmingos stebėsenos.
Neįvykusių pirkimų dalis išaugo iki 59 procentų
2023–2025 metais sudaryta 8,7 mlrd. eurų vertės ginkluotės ir karinės įrangos pirkimo sutarčių. Šiems įsigijimams tenkanti krašto apsaugos sistemos išlaidų dalis padidėjo nuo 14 iki 40 procentų.
Tačiau neįvykusių pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. 2025-aisiais. Valstybės kontrolė tai siejo su pasikeitusiais poreikiais, neparengtais operaciniais reikalavimais, laiku negautais pasiūlymais ir per didelėmis kainomis.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pareiškė, kad 59 proc. rodiklis susidarė ne per trumpą laiką, nes gynybos pirkimų ciklas trunka ne mėnesius, o metus.
„Todėl šiandien matome anksčiau priimtų ir nepriimtų sprendimų rezultatą“, – teigė ministras. Pasak jo, 2021–2025 metais įsigijimų problemos buvo ignoruojamos, o būtini pokyčiai nebuvo įgyvendinti.
Auditoriai prie vidinių vėlavimo priežasčių priskyrė finansavimo ir prioritetų kaitą, neatnaujinamus kariuomenės pajėgumų planus, ilgai trunkantį sprendimų derinimą, specialistų trūkumą, silpną efektyvumo stebėseną ir fragmentuotą projektų valdymą. Išorinėmis priežastimis įvardyta išaugusi pasaulinė paklausa, riboti gamybos pajėgumai ir ilgi tiekimo terminai.
Net 42 proc. analizuotų pirkimų derinimas su KAM padaliniais ir patariamosiomis grupėmis truko nuo 30 iki 374 dienų. Palyginti, rekomenduojama viso tarptautinio pirkimo trukmė yra 180–240 kalendorinių dienų.
Auditoriai įžvelgė šališkumo ir neskaidrumo riziką
Valstybės kontrolė nustatė, kad Gynybos resursų taryba ir Ginkluotės bei karinės technikos grupė faktiškai priima sprendimus neturėdamos savarankiškų teisinių įgaliojimų. Jų nariai taip pat nedeklaruoja privačių interesų, todėl, auditorių vertinimu, kyla šališkumo ir neskaidrumo rizika.
Reikšmingų sisteminių ar galutinius pirkimų rezultatus pakeitusių pažeidimų nenustatyta. Vis dėlto 8 iš 21 tikrinto įprasto pirkimo, arba 38 proc., rasta didelės arba vidutinės reikšmės neatitikimų.
Gynybos resursų agentūra 2023–2025 metais, taikydama įstatymo išimtis, sudarė 62 sutartis už beveik 3,4 mlrd. eurų. Jos sudarė 48 proc. visų sutarčių ir 40 proc. bendros jų vertės. Auditas patvirtino, kad išimtys pritaikytos teisėtai.
Iš 16 su ginkluotės įsigijimais susijusių kariuomenės pajėgumų 13 tebebuvo plėtojami pagal seniau parengtus planus. Tankų „Leopard 2 A8“ projekto vertė, įtraukus jau sudarytas ir planuojamas sutartis, padidėjo 33 procentais.
Valstybės kontrolė pasiūlė siekti, kad nuo kariuomenės poreikio patvirtinimo iki jo patenkinimo praeitų ne daugiau kaip 730 kalendorinių dienų, o sprendimų derinimas truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas. Tarp nustatytų tikslų taip pat yra sumažinti neįvykusių pirkimų dalį iki 20 proc., bent 80 proc. pirkimų atlikti per rekomenduojamą laiką ir visus didelės svarbos įsigijimus valdyti kaip projektus.
Ministerija peržiūri taisykles ir stiprina pirkimų kontrolę
KAM jau inicijavo pirkimus reglamentuojančių teisės aktų peržiūrą, stiprina pirkimų stebėseną, rizikų valdymą bei vidaus kontrolę ir tobulina projektinį valdymą.
Ministerija taip pat kuria mechanizmą, kuris nacionalinio saugumo grėsmių, mobilizacijos ar karo atvejais leistų ginkluotę ir karinę įrangą įsigyti operatyviau. Tokį teisės aktų pakeitimą rekomendavo ir Valstybės kontrolė.
Krašto apsaugos sistemos pirkimų duomenys pradėti valdyti vienoje Pirkimų valdymo informacinėje sistemoje. Gynybos resursų agentūrai, Infrastruktūros valdymo agentūrai ir Kertiniam valstybės telekomunikacijų centrui suteiktas centrinių perkančiųjų organizacijų statusas. Taip pat įkurta tarpinstitucinė komisija, vertinanti pasirinkto pirkimo būdo pagrįstumą.
Lietuvos kariuomenė atnaujina pajėgumų plėtros planus pagal dabartinius poreikius ir saugumo padėtį. KAM taip pat žada stiprinti įsigijimų specialistų kompetencijas, motyvaciją ir karjeros galimybes.
R. Kauno vertinimu, audito išvados patvirtina, kad ministerijos pertvarkos vykdomos tinkama kryptimi. Patvirtintame 2026 metų biudžete KAM finansavimas kartu su Gynybos fondu sudaro apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Valstybės gynimo tarybos sprendime numatyta 2026–2030 metais gynybai kasmet skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
