Rusijoje įsibėgėja nauja emigracijos banga. Ji mažesnė nei po 2022 metų rudenį paskelbtos dalinės mobilizacijos, tačiau dabar išvykti ketinantys žmonės tam ruošiasi atidžiau, o tarp emigrantų yra jaunų kvalifikuotų specialistų, kurių netektis dar labiau gilina šalies darbo jėgos problemas.
Specialistas iš Uljanovsko išvyko antrą kartą
Vienas iš išvykusiųjų – 28 metų skaitmeninės rinkodaros specialistas iš Uljanovsko, Rusijos miesto Volgos regione. 2026 metų vasarą jis susikrovė daiktus į lagaminus ir lipnia juosta užklijuotas dėžes, o tuomet per pietų Rusijoje esantį Krasnodarą patraukė Sakartvelo link.
Pirmą kartą vyras iš Rusijos pasitraukė 2022 metais, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę 300 tūkst. rezervistų mobilizaciją. Nors dėl klubo sveikatos problemos taikos metu jis formaliai nebuvo tinkamas karo tarnybai, vyras teigė nepasitikėjęs valdžios veiksmų prognozuojamumu.
2025 metais jis grįžo į gimtąjį Uljanovską ir nuotoliniu būdu dirbo užsienio klientams. Tačiau Rusijoje taikomi interneto ribojimai apsunkino jo darbą – specialistui tekdavo nuolat keisti virtualaus privataus tinklo, arba VPN, serverius.
Galutiniu postūmiu dar kartą išvykti tapo gandai apie galimą naują mobilizaciją. Jau apsigyvenęs Sakartvelo sostinėje Tbilisyje vyras naujienų agentūrai AP sakė: „Niekada nežinai, kas nutiks rytoj.“
Užklausų skaičius išaugo beveik aštuonis kartus
Rusams emigruoti padedanti organizacija „Kovčeg“ 2026 metų rugpjūtį sulaukė beveik aštuonis kartus daugiau užklausų nei tų pačių metų gegužę. Organizacijos įkūrėja Anastasija Burakova pabrėžė, kad toks šuolis dar nereiškia, jog prie Rusijos sienų jau susidarė išvykstančiųjų minios.
Pasak jos, žmonės daugiausia rengiasi galimai emigracijai ir vertina prieinamus maršrutus. Kitaip nei 2022 metų rudenį, 2026 metų rugsėjį pasienyje nebuvo ilgų automobilių eilių, taip pat nepritrūko bilietų į rusams bevizes valstybes – Armėniją, Sakartvelą, Kazachstaną ir Turkiją.
„Kovčeg“ skubios pagalbos koordinatorius Janas Slovickis naująją emigracijos „panikos bangą“ skaičiavo nuo liepos vidurio. Jis ją siejo ne tik su mobilizacijos baime, bet ir su degalų krize bei interneto ribojimais Rusijoje.
Maskvoje dirbantis diplomatas AP teigė 2026 metų vasarą pastebėjęs augantį visuomenės nerimą ir neįprastai didelį rusų srautą į Sakartvelą bei Armėniją. Vis dėlto diplomatas pabrėžė, kad jo turimi duomenys yra epizodiniai.
Kremlius mobilizacijos galimybę neigia
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti šalies pareigūnai teigė, kad Rusija gali skelbti mobilizaciją po rugsėjo 18–20 dienomis vykusių Valstybės Dūmos, Rusijos parlamento žemųjų rūmų, rinkimų. Kremlius šiuos teiginius kategoriškai ir pakartotinai neigė.
Rugpjūtį Armėnijos Saugumo tarybos sekretorius Alenas Simonianas pareiškė, kad jo šalis netrukdys nuo šaukimo bėgantiems rusams ir prireikus jiems padės. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį pareiškimą pavadino provokaciniu.
Rusijos Valstybės Dūmos narys Viktoras Sobolevas pareiškė, kad šaliai nereikia žmonių, kurie išvyksta dėl gandų. „Tegul išvažiuoja“, – sakė jis.
Tarp naujų emigrantų yra ir 23 metų Maskvos gyventoja, rugpjūtį išvykusi baiminantis dėl savo vyro. Baigęs magistrantūrą jis neteko tarnybos atidėjimo, todėl pora nerimavo, kad vyras gali patekti į kariuomenę.
Į Armėnijos sostinę Jerevaną persikėlęs absolventas Ivanas Nazarovas teigė žinojęs apie atvejus, kai šauktiniai būdavo verčiami pasirašyti kontraktus, leidžiančius juos siųsti į frontą. Todėl savo išvykimą jis vadino išgyvenimo klausimu.
Aktyvistas Daniilas Neonovas iš Rusijos pasitraukė po kelių sulaikymų ir dešimties parų arešto. Jis buvo nubaustas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos nuotraukos, kurioje vilkėjo vaivorykštės spalvų marškinėlius – valdžia juos traktavo kaip „ekstremistinius simbolius“.
Rugsėjo 29 dieną V. Putinas 15,5 tūkst. karių padidino leistiną Rusijos kariuomenės dydį – iki 1 550 500. V. Zelenskis tai pavadino faktiškai prasidėjusia papildoma mobilizacija, tačiau Maskva tvirtino, kad kariuomenės poreikius patenkina kontraktininkai ir savanoriai.
