Nuclear waste

Ignalinos AE giluminiam atliekynui kasmet sukaupiama perpus mažiau lėšų, nei reikia

Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui kasmet reikėtų sukaupti apie 107 mln. eurų, tačiau šiuo metu atidedama tik maždaug 51 mln. eurų. Spalio 21 dieną Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitete įspėta, kad neužtikrinus finansavimo ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas gali gerokai pabrangti.

Projekto kaina viršys 7 mlrd. eurų

Energetikos ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė nurodė, kad visas giluminio atliekyno projektas kainuos daugiau kaip 7 mlrd. eurų. Į šį vertinimą dar neįtrauktos visos rizikos ir infliacija, todėl galutinė suma gali būti didesnė.

Pasak E. Radišauskienės, iki 2026 metų pabaigos atliekynui skirtame rezerve turėtų būti apie 170 mln. eurų. ELTA skelbė, kad pagal planą ši suma turėtų siekti maždaug 250 mln. eurų, o BNS nurodė, jog iki šiol jau turėjo būti sukaupta apie 500 mln. eurų.

Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžetas, valstybės valdomų įmonių dividendai ir lėšos, gautos pardavus Ignalinos AE turtą. Europos Sąjunga giluminių atliekynų įrengimo nefinansuoja.

Finansų ministerijos kanclerė Ingrida Ragaišienė sakė, kad ministerija vertina valstybės rezervų valdymo modelį, įskaitant Rezervinį fondą. Pasiūlymus Vyriausybei ministerija ketina pateikti iki gruodžio 31 dienos.

Atliekyno projektui reikalingų atidėjinių skaičiavimo metodiką planuojama baigti 2027 metais. Energetikos ministerija, rengiant kitų metų valstybės biudžetą, taip pat paprašė projektui papildomų lėšų.

Seimo Audito komitetas dar kovo 25 dieną pakartotinai paragino Vyriausybę sukurti optimizuotą atliekyno finansavimo modelį ir nustatyti, kokios sumos turi būti kaupiamos kasmet.

Valstybės kontrolė įspėja dėl papildomų išlaidų

Valstybės kontrolės atstovas Gintaras Pakalniškis pabrėžė, kad giluminio atliekyno finansavimo modelis vis dar nepatvirtintas, o papildomi lėšų šaltiniai neužtikrinti. Pasak jo, vėluojant skirti pinigus gali išaugti laikino radioaktyviųjų atliekų saugojimo sąnaudos.

Ilgaamžės radioaktyviosios atliekos šiuo metu laikomos trijose saugyklose, kurių numatytas naudojimo laikotarpis siekia 50–70 metų. E. Radišauskienės vertinimu, jei atliekas tektų perkelti į kitas saugyklas, tai papildomai kainuotų daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Energetikos ministerija svarsto mažinti viso projekto kainą, artimiausiais metais sumažindama atliekų, kurias numatoma dėti į giluminį atliekyną, kiekį.

Pagal dabartinius planus jame turėtų būti palaidota 2 416 tonų panaudoto branduolinio kuro, sudarančio apie 15 proc. visų atliekų, 3 820 tonų grafito atliekų, arba 24 proc., ir iki 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų, kurios sudarytų likusius 61 procentą.

Atliekyno vieta dar neparinkta

Energetikos ministerijos patarėja Patricija Ceiko nurodė, kad antžeminei atliekyno teritorijai reikėtų apie 200 hektarų, nors patys statiniai užimtų maždaug 40 hektarų. Požeminė dalis apimtų 3–4 kvadratinius kilometrus.

Atlikus pirminį teritorijų tinkamumo vertinimą nustatytos 77 galimos vietos 29 Lietuvos savivaldybėse, tačiau nei galutinė, nei prioritetinė teritorija dar neparinkta. Atliekyną numatoma įrengti molio arba kristalinio pamato geologinėse formacijose.

Pirmuosius tris 800 metrų gylio tyrimų gręžinius planuojama įrengti valstybiniuose miško sklypuose Ignalinos rajone. Tyrimai turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2027 metais ir trukti apie pustrečių metų. Poveikio ir ekonominį vertinimą planuojama atlikti 2028 metais, o geologinius tyrimus tęsti iki 2034-ųjų.

Naujausiame grafike numatyta atliekyno vietą patvirtinti iki 2049 metų, jį įrengti apie 2070-uosius, atliekomis pildyti iki 2084 metų ir uždaryti 2093-iaisiais. Vėliau atliekyną dar 100 metų reikėtų prižiūrėti. Anksčiau ELTA skelbė ankstesnį grafiką, pagal kurį vietą ketinta parinkti iki 2047 metų, objektą pastatyti iki 2067-ųjų ir uždaryti iki 2079 metų.

Pirmasis Ignalinos AE blokas buvo sustabdytas 2004 metų gruodžio 31 dieną, antrasis – 2009 metų gruodžio 31-ąją. Naujesniame darbų grafike elektrinės pastatus numatoma nugriauti 2049 metais, o uždarymo projektus baigti 2050-aisiais. Abiejų blokų uždarymas buvo vienas iš Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje nustatytų įsipareigojimų.