Kauno mieste 2025 metais gyvenamąją vietą buvo deklaravę 15 089 užsieniečiai. Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius spalio 30 dieną susitikime su Birštono gyventojais pareiškė, kad Lietuva turėtų aiškiau pasirinkti valstybes, iš kurių priima darbuotojus, ir kaip galimą kriterijų įvardijo krikščioniškas bei kultūriškai artimas šalis.
Darbuotojų stygius didina spaudimą įsileisti užsieniečių
Premjeras darbo jėgos trūkumą susiejo su mažėjančiu gimstamumu. Pasak jo, verslas negali dešimtmetį laukti, kol darbo rinką papildys nauja darbuotojų karta, todėl spaudžia valstybę įsileisti daugiau žmonių iš Europos Sąjungai nepriklausančių, vadinamųjų trečiųjų, šalių.
M. Sinkevičius teigė, kad daugiausia problemų kyla ne dėl gerai apmokamų specialistų, bet dėl pagal nustatytą kvotą atvykstančių statybininkų ir vilkikų vairuotojų. Anot premjero, dalis laikinus leidimus gavusių darbuotojų, jiems pasibaigus, neišvyksta ir galbūt toliau dirba šešėlyje. Konkrečių duomenų, pagrindžiančių šį teiginį, jis nepateikė.
2026 metais Lietuva naujai atvykstantiems darbuotojams iš trečiųjų šalių nustatė 24 706 vietų kvotą. Ji faktiškai buvo išnaudota iki rugsėjo. Kvotai pasibaigus, užsieniečiui leidimas dirbti gali būti suteiktas, jeigu jam mokama bent 1,2 šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Aukštą pridėtinę vertę kuriančios trūkstamos profesijos darbuotojui pakanka bent vieno vidutinio bruto atlyginimo.
Premjeras kaip pavyzdį nurodė Filipinus
M. Sinkevičiaus nuomone, valstybė turėtų apsispręsti, iš kurių šalių nori priimti darbuotojų. Tikėtinu atrankos principu jis pavadino krikščionišką tradiciją ir kultūrinį artumą Lietuvai.
Kaip pavyzdį premjeras pateikė Filipinus – Pietryčių Azijos valstybę. Jis tvirtino, kad filipiniečiai gerai integruojasi, o žmonės iš musulmoniškų šalių, jo vertinimu, įsilieja prasčiau ir buriasi į atskiras bendruomenes.
Kalbėdamas apie galimą darbuotojų šaltinį, M. Sinkevičius sakė, kad Filipinuose gyvena „90 su virš milijonų“ žmonių. Tačiau 2024 metų Filipinų gyventojų surašymas nustatė gerokai didesnį skaičių – 112 729 484 gyventojus.
Filipinų piliečių skaičius Lietuvoje jau sparčiai auga. 2025 metų pabaigoje šalyje jų gyveno 2 734, nors tų metų pradžioje buvo 774. Per metus filipiniečiams išduoti arba pakeisti 2 493 leidimai laikinai gyventi, iš jų 2 250 buvo nauji.
Augimas tęsėsi ir 2026-aisiais: sausį–rugpjūtį Lietuvoje naujai įdarbinta 3 240 Filipinų piliečių. Per visus 2025 metus tokių darbuotojų buvo 1 813, o 2024-aisiais – 352.
2025 metais per užsienyje veikiančius išorės paslaugų teikėjų centrus buvo pateikti 19 104 prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Daugiausia jų gauta Filipinuose – 4 225. Toliau rikiavosi Turkija su 3 087 ir Uzbekistanas su 2 817 prašymų.
Kultūrinio artumo kriterijus sulaukė kritikos
Siūlymas rinktis kultūriškai artimesnes šalis Lietuvos migracijos politikoje nėra naujas. Buvusi Migracijos departamento, administruojančio užsieniečių leidimus ir kitus migracijos klausimus, direktorė Evelina Gudzinskaitė 2025 metų sausį Filipinus vadino Lietuvai kultūriškai artimesne šalimi, nes joje daug krikščionių.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas 2026 metų rugsėjo pabaigoje siūlė darbuotojų ieškoti katalikiškose Lotynų Amerikos šalyse ir Filipinuose. Rusijos bei Baltarusijos piliečius jis vadino kontržvalgybos problema.
Tačiau „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis kultūrinio artumo kriterijų pavadino nesusipratimu. Jo nuomone, reikėtų vertinti darbuotojų kvalifikaciją, Lietuvos darbo rinkos poreikį ir žmonių pasirengimą laikytis šalies normų. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad neaišku, kaip pats kultūrinis artumas būtų apibrėžtas.
2025 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno daugiau kaip 217 tūkst. užsieniečių – jie sudarė 7,5 proc. šalies gyventojų. Palyginti su 2020 metais, kai jų buvo 87,3 tūkst., šis skaičius padidėjo maždaug 2,5 karto.
Du trečdalius užsieniečių sudarė Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai: Lietuvoje gyveno 79 868 ukrainiečiai, 50 286 baltarusiai ir 13 723 rusai. Penkių Vidurinės Azijos valstybių – Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizijos, Kazachstano ir Turkmėnistano – piliečių buvo beveik 25 tūkst., arba 11,5 proc. visų užsieniečių.
Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę dar 5 980 užsieniečių. Visoje Lietuvoje 48 415 užsieniečių gyvenamosios vietos nebuvo deklaravę.
Migracijos taisyklės gali būti griežtinamos ir kitu būdu. Prezidentūra pasiūlė leisti darbo migrantams Lietuvoje dirbti dvejus metus, o po to reikalauti bent pusmečiui išvykti. Vyriausybė projektui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė nuo antrojo leidimo reikalauti A2 lygio lietuvių kalbos žinių. Lapkričio 8 dieną projektas dar buvo svarstomas Seime.
