Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europos Sąjungos raginimai skelbti paliaubas Ukrainoje esą skirti ne taikai pasiekti, o Ukrainos kariuomenei sustiprinti. Portalas „Technologijos.lt“ šiuos žodžius vertina kaip ženklą, kad Maskva siekia tęsti karą ir grąžinti į Kyjivą prorusišką valdžią, tačiau tai yra straipsnio interpretacija, o ne tiesioginė ministro citata.
S. Lavrovas paliaubas pavadino atokvėpiu Ukrainai
S. Lavrovas lapkričio 3 dieną kalbėjo Baltarusijos sostinėje Minske vykusiame ketvirtosios Tarptautinės Eurazijos saugumo konferencijos aukšto lygio plenariniame posėdyje.
Rusijos diplomatijos vadovas tvirtino, kad ES siūlomos paliaubos suteiktų Ukrainai atokvėpį, per kurį ji, padedama užsienio rėmėjų, galėtų atkurti savo kovinį pajėgumą.
Kalbėdamas apie siūlymą sustabdyti kovas ties dabartine sąlyčio linija, pradėti Ukrainos atkūrimą ir šalyje dislokuoti tarptautines pajėgas, S. Lavrovas šį sumanymą priskyrė Londonui ir Paryžiui. Jis klausė, ką tokios pajėgos ketintų „stabilizuoti“, o Ukrainos valdžią išvadino „atvirai nacistiniu režimu“.
„Technologijos.lt“ teigimu, Ukraina sutiktų stabdyti karą ties dabartine fronto linija ir nebandytų Rusijos okupuotų teritorijų susigrąžinti karine jėga. Portalas Maskvos poziciją apibūdina kaip atsisakymą sutikti su paliaubomis ir siekį tęsti karą.
Straipsnyje taip pat argumentuojama, kad numanomas Rusijos siekis pakeisti Ukrainos valdžią negalėtų būti įgyvendintas per rinkimus: jie galimi tik pasibaigus karui, o autorius prognozuoja, kad prorusiškos politinės jėgos jų nelaimėtų ir Maskva rezultatų nepripažintų.
Maskva kelia teritorinius ir karinius reikalavimus
„Technologijos.lt“ nurodo, kad Maskva reikalauja Ukrainai be kovos atiduoti visą Donbasą – rytinį šalies regioną, apimantį Donecko ir Luhansko sritis. Rusija taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO, neįsileistų tarptautinių pajėgų ir apribotų savo kariuomenės dydį.
Naujienų agentūra AP spalio 24 dieną skelbė apie platesnį Maskvos reikalavimų sąrašą. Anot agentūros, Rusija siekia, kad Ukrainos kariuomenė pasitrauktų iš visų keturių sričių, kurias Maskva paskelbė aneksuotomis, nors jų visiškai nekontroliuoja. Rusija taip pat reikalauja atsisakyti Ukrainos siekio tapti NATO nare ir sumažinti šalies ginkluotąsias pajėgas.
Ukrainos ir Rusijos pozicijos dėl galimo susitarimo tebėra labai nutolusios. Vis dėlto, nepaisant „Technologijos.lt“ teiginio, kad Rusija nesutinka derėtis, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas lapkričio 8 dieną patvirtino, kad Rusijos, Ukrainos ir JAV derybas Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje planuojama surengti lapkričio 10–11 dienomis.
JAV pareigūno teigimu, per jas numatoma svarstyti pokario saugumo susitarimus, deeskalaciją, humanitarines priemones ir karo užbaigimą.
Londonas paneigė S. Lavrovo pateiktą pajėgų apibūdinimą
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pabrėžia, kad Londono ir Paryžiaus rengiama Daugianacionalinė jėga Ukrainai nėra nei taikdarių, nei paliaubų stebėjimo pajėgos. Ji taip pat nėra susijusi su NATO.
Šios pajėgos Ukrainoje galėtų būti dislokuotos tik šalies vyriausybės kvietimu, pasibaigus karo veiksmams ir susidarius tam būtinoms politinėms bei karinėms sąlygoms.
Daugianacionalinė jėga yra 2025 metų kovą Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iniciatyva sukurtos 35 valstybių „Norinčiųjų koalicijos“ karinis komponentas. Ji oficialiai įsteigta 2026 metų sausį, Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Ukrainai pasirašius ketinimų deklaraciją. Iki lapkričio karinius įsipareigojimus buvo prisiėmusios 24 valstybės.
Oficialiai skelbiamas pagrindinis šių pajėgų tikslas – atkurti ir sustiprinti Ukrainos kariuomenę, kad ji galėtų atgrasyti ir, prireikus, atremti naują Rusijos agresiją. Plane taip pat numatyta veikla Ukrainos oro erdvėje ir Juodojoje jūroje.
Lapkričio mėnesį Lenkijoje numatytos pratybos „KOALICJA 26.2“. Per jas bus repetuojami logistikos veiksmai, kurių reikėtų ateityje dislokuojant Daugianacionalinę jėgą Ukrainoje.
