Stipri ir vieninga Europa bei kuo greičiau į ją visiškai integruota Ukraina yra ilgalaikio žemyno saugumo pagrindas, lapkričio 6 dieną Lenkijos sostinėje Varšuvoje pareiškė Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Lina Rukštelienė. Ji pabrėžė, kad Ukraina ir Europos valstybės turi visapusiškai dalyvauti visose derybose dėl Rusijos agresijos nutraukimo.
Varšuvoje paliaubos įvardytos būtina derybų sąlyga
L. Rukštelienė Lietuvai atstovavo neformaliame Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikime. Jame taip pat dalyvavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams bei saugumo politikai Kaja Kallas.
Susitikimas surengtas bendradarbiaujant su BJVT pirmininkaujančia Islandija, Lenkijos vicepremjero ir užsienio reikalų ministro Radosławo Sikorskio kvietimu. Dalyviai aptarė pastangas užbaigti Rusijos agresiją, teisingos ir tvarios taikos sąlygas, tolesnę paramą Ukrainai ir atsaką į Rusijos hibridinius veiksmus prieš Europos valstybes.
L. Rukštelienė pareiškė, kad Rusija buvo, yra ir liks pagrindinė grėsmė Europos saugumui. Pasak jos, šią grėsmę suvaldyti ir ilgalaikį žemyno saugumą užtikrinti gali tik stipri bei vieninga Europa ir kuo greičiau į ją integruota Ukraina.
Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad Europos saugumo sprendimai negali būti priimami be ES valstybių ir NATO sąjungininkių sutikimo. Lietuva ir kitos susitikime dalyvavusios šalys visa apimančias paliaubas įvardijo būtina sąlyga prieš pradedant derybas dėl ilgalaikės taikos ir Europos saugumo tvarkos.
Viceministrės teigimu, nepaisydama parodomųjų veiksmų, Rusija pastaruoju metu suintensyvino Ukrainos miestų ir civilių apšaudymą, naikina energetikos bei kitą kritinę infrastruktūrą ir kasdien vykdo naujus karo nusikaltimus.
Lietuva žada tęsti visapusišką paramą Ukrainai
L. Rukštelienė patvirtino, kad Lietuva toliau teiks Ukrainai politinę, karinę ir humanitarinę paramą. Vilnius taip pat rems europinius sprendimus, kurie užtikrintų ilgalaikį Ukrainos finansavimą.
Pasak viceministrės, Ukraina bus vienas pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, o konkretūs žingsniai Ukrainos narystės Europos Sąjungoje link – vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių.
BJVT šalių ministrai įsipareigojo siekti tolesnės karinės ir finansinės paramos Ukrainai bei paragino partnerius rasti papildomų lėšų jos 2027 metų poreikiams. Ypatingais paramos prioritetais įvardyti Ukrainos oro gynybos stiprinimas, kritinės infrastruktūros apsauga ir energetikos sektoriaus atsparumas prieš artėjančią žiemą.
Bendrame pareiškime ministrai paminėjo spalio 27–lapkričio 1 dienomis Oleškuose, Ukrainoje, galiojusias humanitarines paliaubas, per kurias buvo galima evakuoti beveik 800 civilių. Pareiškime teigiama, kad Rusijai atsisakius paliaubų pratęsti nepavyko.
Ministrai taip pat nurodė, kad per lapkričio 2 dienos smūgį humanitarinės pagalbos dalijimo centrui Komyšuvachoje, Ukrainoje, žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Ministrai ragina toliau griežtinti sankcijas Rusijai
Susitikimo dalyviai paragino po rengiamo 22-ojo ES sankcijų paketo toliau plėsti ribojimus su Rusijos šešėliniu laivynu susijusiems uostams, laivų savininkams, draudikams ir prekiautojams. Jie taip pat siūlė sankcionuoti didžiąsias Rusijos kuro bendroves ir bankus.
Šalys pažadėjo koordinuoti atsaką į Rusijos provokacijas ir kitus priešiškus veiksmus. Tarp numatomų priemonių paminėtas su išpuoliais siejamų asmenų išsiuntimas, kova su kibernetinėmis grėsmėmis ir sustiprinta valstybių sienų apsauga.
Kalbėdama apie Europos saugumo tvarką, L. Rukštelienė teigė, kad pagrindiniai jos principai jau įtvirtinti 1975 metų Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 metų Paryžiaus chartijoje. Todėl, pasak viceministrės, svarbiausia ne kurti naujus principus, o užtikrinti, kad Rusija laikytųsi jau prisiimtų įsipareigojimų.
